Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Lietuvos savivaldybėms ir LSA – nauji įrankiai lemiant ES pinigų likimą


Europos Parlamente svarstomos ES struktūrinių fondų valdymo taisyklės, nuo kurių priklausys mūsų visų gyvenimas naujoje finansinėje perspektyvoje. Kiekvienas žodis šiuose dokumentuose gali nulemti, ar Europos pinigai Lietuvoje bus panaudojami prasmingai. Svarbu, kad jie iš tikrųjų gerintų žmonių gyvenimo kokybę ir sostinėje, ir regionuose, o ne būtų išpilami „pro šalį“.

Labai daug priklauso nuo to, ar europinės taisyklės suteiks įgaliojimus mūsų miestų ir rajonų gyventojų renkamiems atstovams savivaldybėse pilnavertiškai dalyvauti skirstant pinigus.
„Savivaldybėms turi būti atrištos rankos kaip lygiam tarp lygių dalyvauti sprendžiant europinių pinigų likimą. Regionų žmonėms nedera būti antrarūšiais partneriais, kuriems belieka įgyvendinti tai, kas nutariama Vilniuje. Neturi būti taip, kad ministerijoje „iš viršaus“ priimami sprendimai, ar statyti viaduką Utenoj ir kur jį statyti, ar reikia Kupiškiui sporto salės, o Šilutei – baseino,“ – teigia Lietuvos europarlamentaras, Žaliųjų frakcijos narys Bronis Ropė.

Anot europarlamentaro, ministerija prie geriausio noro negali geriau žinoti, kaip būtent rajonuose efektyviau panaudoti iš Briuselio atplaukiančius pinigų srautus. Tai turi lemti savivalda. Jai turi būti suteiktas balsas ir įrankiai.

Bendradarbiauti – privaloma

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas pritarė kelioms atitinkamoms B. Ropės pasiūlytoms Reglamento pataisoms. Pagal vieną iš pakeitimų, užtikrinant partnerystę ir daugiapakopį valdymą, privalomai turi būti bendradarbiaujama su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ar jų asociacijomis.

„Asociacija daug mažiau priklausoma nuo centrinės valdžios, ją išlaiko savivaldybės ir deleguoja jai įgaliojimus, todėl ji gali būti ir griežtesnė, daugiau reikalauti. Savivaldybės paprastai labiau priklauso nuo nacionalinių institucijų, kitą sykį nenori daug ginčytis, greičiau stengiasi nusileisti, ir tada savivaldybėje gyvenantys žmonės ne tiek naudos gauna iš tų struktūrinių lėšų,“ – komentuoja B. Ropė.

„Be to, asociacija atstovauja visų savivaldybių interesams ir gali įžvelgti bendras tendencijas, atstovauti bendram savivaldos interesui,“ – sako europarlamentaras, akcentuodamas savivaldybių asociacijų dalyvavimo skirstant europinius pinigus svarbą.

Konsultuotis ne tik „dėl akių“

Kitas siūlomas pataisymas – kad sprendžiant dėl fondų panaudojimo turi ne tik įvykti derybos, bet realiai svarstomi derybų metu iškilę nesutarimai. „Jei viena pusė reiškia vienokius, kita kitokius pageidavimus, tie norai turi būti privalomai vertinami. Neturi būti taip, kad žmonės rengia pozicijas, ilgai dirba, dažnai visuomeniniais pagrindais, o paskui ta pozicija padedama į stalčių, lyg tai nieko nereiškia“, - sako B. Ropė.

Šio pasiūlymo likimas pradės aiškėti sausio mėnesį, kai bus svarstomas kitas Reglamentas.

B. Ropė tikisi, kad jo pasiūlyti pakeitimai, kuriems pritarė ŽŪKP komitetas, taps europine norma. Reglamentą dar turės patvirtinti pagrindinis komitetas (Regionų plėtros), visas EP plenariniame posėdyje, o vėliau jo nuostatas Parlamentas turės apginti derybose su ES Vadovų taryba.

Atsigręžti į mažiau prakutusią Lietuvą

Komitetas taip pat patvirtino visai Lietuvai (ypač už Vilniaus apskrities ribų) labai svarbią nuostatą, kad 2021-2027 m. laikotarpiu šalis gautų ES paramą kaip du atskiri europiniai regionai – Vilniaus krašto ir likusios Lietuvos. Jei pavyks įtvirtinti šią nuostatą, didžioji Lietuvos dalis ir po 2020 metų bus toliau dosniai finansuojama iš ES fondų, santykinai pagerėjęs gyvenimas Vilniuje nesutrukdys gauti ES pinigų mažiau prakutusiems šalies regionams.

Jei Lietuva kartu su Vilniumi toliau bus laikoma vienu europiniu regionu, finansavimas visai šaliai ženkliai sumažės, reikės daug didesnio (ne 15, o 45 proc.) nuosavo indėlio į bendrą projektų finansavimą. Taip nutinka, nes gyvenimo lygis sostinėje daug geresnis, nei likusioje Lietuvoje.

B. Ropė nuo pat EP kadencijos pradžios nuosekliai siekia „dviejų regionų“ Lietuvos įteisinimo visuose europiniuose teisės aktuose, kad europiniai pinigai Lietuvoje praturtintų ne tik Vilnių, o ir likusią šalies dalį. Po ilgų derybų „du regionai“ jau įteisinti, bet kadangi atskira statistika apie juos pradėta rinkti gana neseniai, gali nutikti, kad Briuselis nutars 2021-2027 m. laikotarpiu dar vis laikyti Lietuvą vienu regionu.

Galutinai šio klausimo likimas (ar Lietuva bus remiama kaip du regionai, ar bus laikoma vienu regionu ir praras nemažą dalį finansavimo) gali paaiškėti jau kitos EP kadencijos pradžioje.

Prašo palaikymo pakeitimams iš Regionų komiteto

Lietuvos savivaldybių asociaciją europarlamentaras taip pat ragina prisidėti prie šio proceso per ES Regionų komitetą, į kurią LSA deleguoja atstovus. Tai galima padaryti Regionų komitetui išreiškiant nuomonę, teikiant pasiūlymą parlamentui, Tarybai, palaikant pateiktus siūlymus.

 „Dialogas, derybos, vienas kito girdėjimas ir išklausymas – to mums Lietuvoje labai reikia daugiau, ką rodo ir šių dienų įvykiai, kai kyla nepasitenkinimas, pvz., iš profesinių sąjungų.

Nepavykus dialogui tenka protestuoti gatvėse, užimti ministerijas, bet dažnai tam galima užkirsti kelią, jei vienas kitą labiau girdėsime ir gerbsime vieni kitų nuomonę,“ – pabrėžia B. Ropė.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com