Pasirašiau raštą, adresuotą Europos Komisijos komisarams, kuriame su kitais europarlamentarais reiškiame susirūpinimą dėl galimo užsienio valstybių kišimosi ir dezinformacijos prieš Europos Sąjungos rinkimus.  

Pasak „Euro balso“ duomenų, daugėja koordinuotų atakų socialiniuose tinkluose. Dezinformacijai skleisti panaudojami visuomenėje žinomi bei įtakingi žmonės, tokiu būdu viliantis, kad klaidinanti informacija sustiprins su ES susijusią tematiką, įskaitant paramos Ukrainai klausimą. Pastebima, kad dezinformacijos veiksmais siekiama sumažinti paramą Ukrainai ir destabilizuoti padėtį Europos Sąjungą bei didinti joje įtampą. Tikėtina, kad artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, dezinformacijos kampanijos tik stiprės, nes bus siekiama bet kokia kaina paveikti bendrijos demokratijos vertybes. Pernai metais ES fiksavo net 750 užsienio valstybių kišimosi ir manipuliavimo atvejų, kurie įvyko internetinėje erdvėje.

Socialiniai tinklai suteikia galimybę tikrovės neatitinkančiai informacijai sklisti žaibiškai, todėl tokia neteisinga informacija tampa matoma tūkstančių ar net milijono žmonių. Tikrovės neatitinkančios informacijos sklaida plinta labiausiai tokiose internetinėse platformose, kurių veikimas ir sklaida grįsta algoritmais – programinės įrangos kodais, kuriais remiantis vertinamas Facebook, Instagram ar kito socialinio tinklo vartotojo elgesys, fiksuojant tokio vartotojo paspaudimus ir komentavimus. Deja, bet tokia jau ta realybė, jog paspaudus Patiktuką ant tam tikro įrašo su antrašte socialinėje medijoje, galime tikėtis sulaukti gerokai daugiau pasiekiamumo ir reakcijų, nei iš tradicinės spaudos.

Vertinant dabartinį geopolitinį kontekstą, galima teigti, jog dezinformacija yra itin pavojingas reiškinys, kuris gali turėti neigiamos įtakos visuomenės saugumui. Todėl, pasirašydamas minėtą raštą, prisidedu prie raginimo užkirsti kelią užsienio valstybėms kištis į Europos Sąjungos demokratinius procesus ir neleisti, jog dezinformacija skaidytų bendrijos valstybes. Personalizuoto turinio, priklausomai nuo vartotojo naršymo socialiniuose tinkluose, funkcijos išjungimas. Negana to, personalizuoto turinio sklaida neturėtų būti įmanoma, priklausomai vien nuo komentarų ar kitokių vartotojo sąsajų su socialinės medijos turiniu, jei skleidžiamas turinys yra dezinformacinio pobūdžio. Europos Komisija privalo įgyvendinti šias priemones, jei norime, kad dezinformacija socialiniuose tinkluose nesukeltų žalos Europos Sąjungos demokratinėms vertybėms.

Jau visai netrukus, birželio 9-ą dieną, rinksime, kas atstovaus mus Europos Parlamente. Svarbu pabrėžti, kad rinkimuose bus galima balsuoti iš bet kurioje rinkimų apylinkėje Lietuvoje, jei tik turėsite galiojantį asmens dokumentą.