EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kadangi LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Lietuvos reikalaujama panaikinti kai kuriuos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus. Kaip manote, ar žemės sandoriai turi būti reguliuojami saugikliais?

Taip, saugikliai reikalingi, ir būtų tikslinga jų sąrašą netgi plėsti

Saugikliai reikalingi, pakaktų išsaugoti šiuo metu galiojančius, kurie visiškai atlieka savo funkciją

Saugikliai reikalingi, tačiau tų, dėl kurių prieštarauja Europos Komisija, derėtų atsisakyti

Nematau reikalo papildomai reguliuoti žemės sandorių

Jei pageidaujate pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu apklausoje, kviečiame užpildyti B. Ropės vykdomos apklausos anketą dėl žemės pardavimo saugiklių.








B. Ropė: atsiliekančiųjų regionų klausimas netrukus taps svarbiu ir „vidutiniokei“ Lietuvai


Šiandien pradėjome svarstyti naują, savo iniciatyva rengiamą Parlamento pranešimą apie atsiliekančių regionų konkurencingumą. Sąlyginai nauju - „atsiliekančiųjų regionų“ terminu vadinami ES valstybių narių regionai, pasižymintys labai mažu ekonomikos augimu arba labai žemu pajamų bei konkurencingumo lygiu. Pranešimu, kurio rengėju nuo Žaliųjų frakcijos esu aš, siekiame pateikti siūlymus, kaip spręsti šį iššūkį ES sanglaudos politikai.

Šiandien tokių atsiliekančių regionų yra 47. Jie yra aštuoniose valstybėse narėse - Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje bei Vengrijoje. Lietuvos šiame abejotinos garbės sąraše nėra. Pagal BVP vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą mes esame vidutiniokai. Bet atsiliekančiųjų sąraše mūsų nėra tik kol kas, kol ES parama yra programuojama mūsų šaliai, kaip vienam regionui. Tačiau nuo naujosios finansinės perspektyvos, ES Sanglaudos politikoje pradėjus atskirai dalyvauti dviem - Vilniaus ir likusios Lietuvos regionams, yra didelė tikimybė, kad būtent antrasis mūsų regionas gali atsidurti atsiliekančių regionų sąraše. Negana to, jis pasižymės ir didžiuliais vidiniais netolygumais - vien ko vertas bendrojo vidaus produkto lygio skirtumas tarp Klaipėdos ir Tauragės apskričių.

Todėl šiai problemai turime skirti daugiau dėmesio. Vien dėl to, kad daugelis kitų regionų ar net ištisos valstybės narės, pradėję dalyvauti ES Bendrojoje rinkoje ir gauti ES paramą, labai sparčiai spurtavo.

Pirma mintis, kuri ateina į galvą pamačius, kad nedidelė dalis regionų ES paramos nesugeba paversti sparčiu augimu, yra valdymo kokybės ir institucijų gebėjimų klausimas. Esu įsitikinęs, kad tiek Europos Komisija, tiek ir mes turėtume daugiau dėmesio skirti dvejų klausimų analizei: ar ES parama buvo tinkamai suplanuota? Ir ar ji buvo tinkamai panaudota?

Kartu, bijau, kad toks paprastas visų stagnacijos priežasčių suvedimas tik į paramos valdymo kokybę gali būti pernelyg primityvus. Ne paslaptis, kad visi ES regionai, kaip ir valstybės narės yra skirtingi ir kiekvienas susiduria su konkrečiais, specifiniais iššūkiais. Europos Komisijos šių metų balandį parengtame dokumente mėginama analizuoti šių netolygumų priežastis. Kaltininkais nurodomas nepakankamas investavimas į mokslinius tyrimus, nacionalinės darbo rinkos ir verslo reguliavimo politikos spragos, spragos švietimo sistemoje ir pan.

Manau, kad tokia, tegul ir nedidelė, analizė yra žingsnis tinkama linkme ir mes turime paskatinti Komisiją pateikti išsamesnį, visiems atsiliekantiems regionams skirtą grėsmių ir galimybių tyrimą. Ne mažiau svarbu pasiekti, kad atsiliekančių regionų atsilikimo priežasčių tyrimai taptų reguliariai Komisijos atnaujinamu dokumentu. O atsilikimo priežasčių šalinimas - svarbia ES ir valstybių narių veiklos dalimi.

Taip pat negalima ignoruoti fakto, jog konkurencingumas priklauso ne tiek nuo ES paramos, kiek nuo pačios valstybės teisinės bazės. Kadangi daugelis verslo reguliavimo klausimų yra išskirtinai valstybių narių kompetencija, turėtume susimąstyti ir dėl to, kas vienoms šalims kliudo padaryti tai, ką kitos atliko jau senai. Ir skirti deramą dėmesį gerosios patirties mainams.

Be to, regis, pavyko sėkmingai atkreipti kolegų dėmesį į dar vieną elementą. Tai augimo ir gerovės skirtumai regionų viduje. Regionai, kuriems programuojama ES parama yra labai dideli, kartais ištisos valstybės narės dydžio. Statistika dažniausiai turima tik regiono lygmeniu, todėl neretai neatspindi išsivystymo ir gerovės lygio skirtumų regione. Turėtume paraginti tiek Komisiją, tiek valstybes nares, o kur galima - ir regionų valdžios institucijas, skirti daugiau dėmesio šiai problemai. Savo atsaką turės rasti ir mūsų šalies institucijos, vietos valdžia, verslas ir visuomenė.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
+370 620 47297,
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Klaipėda
+370 674 51078,
klaipeda@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu