Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Ūkininkų nuogąstavimai – dėl Brexit ir Paryžiaus susitarimo


Liepos 26ąją Kaune Žemės ūkio rūmuose į Tarybos posėdį susirinkusios ūkininkų organizacijos diskutavo apie BREXIT bei Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos poveikį Lietuvos žemės ūkiui. Ūkininkų pakviestas pristatyti savo nuomonę, B. Ropė pabrėžė, jog Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos, jei tik jis bus įgyvendintas, gali turėti ženklų poveikį Lietuvai. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ES biudžetas neišvengiamai sumažėtų. Tačiau B. Ropė pabrėžė dėsiąs visas pastangas, jog Lietuvai ir mūsų žemės ūkiui svarbias programas šis mažėjimas kuo mažiau paliestų.

Kalbant apie BREXIT įtaką Bendrajai žemės ūkio politikai, negalima ignoruoti ir jo galimo poveikio BŽŪP po 2020-ųjų modeliui. Koks jis bus? Ar išliks esama dviejų ramsčių struktūra? Kiek pagrįstos vis pasigirstančios mintys, kad tiesioginių išmokų apskritai gali nelikti? Jei BŽŪP po 2020 bus projektuojama su jau mažesniu biudžetu, kažkurio BŽŪP komponento biudžetas taip pat turės mažėti. Kita galimybė – didinti likusių ES 27 valstybių narių įnašus į bendrą ES biudžetą, tačiau tam, žinoma, reikalingi politiniai susitarimai aukščiausiame lygmenyje.

Vienu pagrindinių tikslų savo, kaip europarlamentaro, veikloje B. Ropė yra iškėlęs tiesioginių išmokų didinimą Lietuvos žemdirbiams arba tiksliau - tiesioginių išmokų suvienodinimą. Jis ne kartą diskutavo apie tai tiek su kitais europarlamentarais, tiek su komisaru. Pasinaudodamas turimomis teisėmis B. Ropė nuolat spaudžia Europos Komisiją pateikti politinį įsipareigojimą - kada Lietuvos žemdirbiai gali tikėtis tokių pat tiesioginių išmokų, kaip ES senbuvių ūkininkai? Šių pastangų dėka F. Hoganas tikrai gerai supranta mūsų ūkininkių padėtį. Deja, jo galimybės irgi yra labai ribotos, o derybose dėl biudžeto mažinimo gali kilti ir tiesioginių išmokų klausimas. Todėl tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje turime atlikti savo namų darbus, tam, kad BREXIT netaptų nemaloniu siurprizu. Pirmiausia svarbu siekti, kad tiesioginės išmokos apskritai išliktų kaip BŽŪP komponentas po 2020-ųjų. Tai svarbi ūkininko pajamų dalis, padedanti palaikyti ūkio ir viso kaimo gyvybingumą. Vis garsėja kalbos, kad naujoji BŽŪP reforma gali apimti ir naują ūkininkų draudimo modelį. Pavyzdžiu dažnai nurodomas JAV taikomas modelis, kai draudžiamas ne tik ūkis ar ūkininkas, bet ir ūkio pajamos. B. Ropės manymu, toks modelis galėtų tapti gretutiniu BŽŪP komponentu, papildantis tiesioginių išmokų sistemą, bet jokiu būdu ne ją pakeičiantis. B. Ropė nepritarė laikas nuo laiko pasigirstančiam teiginiui, jog panaikinus išmokas visoje ES, pakiltų maisto kainos ir ūkininkai užsidirbtų iš pabrangusios produkcijos. Europarlamentaro nuomone, bent jau Lietuvos atveju, nesureguliavus nesąžiningos verslo praktikos, mūsų ūkininkams toks rinkos liberalizavimas neatneštų jokios naudos.

B. Ropės teigimu, šiandieniniame kontekste Lietuvai reikia stengtis kuo efektyviau panaudoti šio laikotarpio paramą. Turime ir kuo greičiau įvertinti šio laikotarpio pamokas ir 2018 metais vyksiančioje vidurio laikotarpio peržiūroje mėginti ištaisyti didžiausius ES paramos programavimo trūkumus. Be to, reikia pradėti galvoti ir apie sekantį ES paramos laikotarpį.

Diskutuojant apie taip vadinamojo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įtaką Lietuvos žemės ūkiui, B. Ropė pabrėžė, kad ūkininkai neturėtų nuogąstauti, jog šis susitarimas įpareigos valstybes nares mažinti galvijų bandas, siekiant mažinti CO2 emisiją. Reaguodamas į ūkininkų nuogąstavimus, B. Ropė dar žiemą pateikė parlamentinę užklausą Europos Komisijai, prašydamas patvirtinti arba paneigti gandus apie EK ketinimą laikotarpyje nuo 2020ųjų iki 2030ųjų drastiškai mažinti ES gyvulių bandas. Gautas Komisaro atsakymas įtikina, kad gyvulininkystės sektoriuje esama keleto galimybių sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, drauge didinant gamybą ir teikiant svarbias aplinkosaugos paslaugas. Be to, savo atsakyme Komisaras pabrėžia, jog ES žemės ūkio sektorius labai prisideda prie to, kad būtų išmetama mažiau kitų, nei anglies dioksidas teršalų – sumažinus jų kiekį, ES žemės ūkio produkcijos nesumažėjo, nes pagerėjo efektyvumas. B. Ropės teigimu, žemės ūkio sektorius taip pat turės įnešti savo indėlį siekiant ambicingų Paryžiaus susitarimo tikslų, tačiau kaip ir už visas kitas ūkininkų teikiamas viešąsias gėrybes, už tai turės būti adekvačiai kompensuojama.

Po posėdžio su Lietuvos pieno gamintojais susitikęs B. Ropė pristatė jiems naujausią Europos Komisijos pasiūlytą paramos paketą ES pieno gamintojams. Su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nariais diskutuota, kuria linkme turėtų būti nukreipta 150 mln. Eurų vertės paramos paketo dalis, skirta pieno gamybos reguliavimui.

B. Ropė yra pasirengęs ir toliau ginti ūkininkų interesus bei visuomet laukia pastabų ir siūlymų dėl to, ką galima padaryti dar geriau.


Nuotraukos
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com