Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









LVŽS kandidato Bronio Ropės 2019-2024 m. planuojamos EP veiklos gairės

TĘSTI, KAS PRADĖTA: KAD BŪTUME PILNATEISIAI EUROPIEČIAI

Apie Lietuvos žmones skleidžiama daug mitų, esą lietuviai „būrų“, „vergų“ mentaliteto, esą daug žmonių pasiilgę sovietinio režimo ar autoritarinio „tvirtos rankos“ valdymo. Tačiau tiesa yra tokia, kad Lietuva yra viena labiausiai išsilavinusių Europos valstybių, žmonės čia yra darbštūs ir kūrybingi. Lietuvos žmonės ne vergai, o tikrieji savo krašto šeimininkai. Tai jų pastangomis, net ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis, puoselėjami namai, ūkiai, verslai, vykdomas tiek formalus, tiek neformalus švietimas, puoselėjamas kultūrinis gyvenimas. Lietuvos gyventojai nori būti tikri europiečiai. Tereikia sudaryti vienodas sąlygas, kad taptume lygiateisiais Europos darbuotojais, vartotojais ir piliečiais.  Lietuva turi būti pripažinta pilnateise ES šalimi, tapti stipria ir iniciatyvia Europos dalimi. Pragyvenimo lygis Lietuvoje turi priartėti prie ekonomiškai stipresnių ES šalių lygio. Žmonių tiesiogiai renkamo EP galia turi stiprėti, o su ja – ir grįžtamasis ryšys į kiekvienus namus – gyvenimo kokybės pavidalu.


KIEKVIENAME LIETUVOS KRAŠTE GYVENTI BUS NE PRASČIAU NEI SOSTINĖJE
(Regionų politika, mokesčių teisingumas, dirbančiųjų teisės)

Bendra ES socialinė politika, darbo teisė. Europa turi skatinti verslą ne konkuruoti dėl pigios darbo jėgos, o kurti pažangų, inovacijomis grįstą verslą.

ES parama turi siekti, kad verslas ir darbo vietos kurtųsi ten, kur žmonės gyvena, o mažiausiai uždirbančių pajamos būtų ne  žemesnės nei 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo (ES Socialinės Chartijos įgyvendinimo reikalavimai).

Turi būti užtvirtintas ES finansinės paramos skirstymas Lietuvos regionams pagal ekonominį išsivystymą.  Ekonomiškai mažiau pažengusiame Vidurio Vakarų regione turi būti skiriamas didesnis ES finansavimas.

Sprendimai dėl europinių pinigų panaudojimo turi būti priimami kuo arčiau žmonių. Jie neturi užstrigti Vilniaus valdininkų kišenėse – Europos parama privalo gerinti kiekvienoje savivaldybėje gyvenančių paprastų lietuvių gyvenimą, gerinti infrastruktūrą, kurti socialines paslaugas vietos bendruomenėse, kurti pažangesnį žemės ūkį.

Turi būti iš naujo persvarstyti Europos Sąjungos, valstybių narių ir transnacionalinių korporacijų santykiai ir pasiektas kompromisas, kuris užtikrintų tiek konkurencingas sąlygas verslui, tiek ir teisingą bei skaidrią mokesčių sistemą visoje ES. Mokesčiai turi būti mokami toje valstybėje, kurioje yra vykdoma ūkinė veikla. ES turi užkirsti kelią mokesčių vengimui, pasinaudojant antrinėmis įmonėmis ir „mokesčių rojumi“ vadinamų valstybių sistemomis.

Siekti, kad Europos Sąjungos „socialinis ramstis“ pradėtų veikti ne tik popieriuje – socialinė ekonominė gerovė Lietuvoje ir visame Europos žemyne turi būti prieinama visiems, ne tik sėkmingųjų „luomui“.

 
ŽEMĘ DIRBANTIS ŽMOGUS JAUSIS GERBIAMAS IR ORIAI UŽDIRBS
(Žemės ūkio politika)

Per ateinantį finansinį laikotarpį ES turi visiškai suvienodinti išmokas ūkininkams, kaip įsipareigojo tą padaryti 2002 m. Vadovų Tarybos sprendimu. Turi būti nutraukta ūkininkų diskriminacijos politika ES dėl išmokų.

Pieno rinkos reguliavimo mechanizmą ES turi taikyti kaip nuolatinę priemonę, padedančią išvengti pieno rinkos liberalizavimo sukelto pasiūlos ir paklausos disbalanso.
ES turi sukurti nuoseklų priemonių paketą, užtikrinantį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą prie klimato kaitos ir aiškų kompensacijų mechanizmą, nuostoliams, patirtiems dėl klimato kaitos, kompensuoti.

Sveiko, lietuviško maisto gamintojas, ūkininkas, gyvenantis kaime darnoje su gamta turi stiprinti ryšius su vartotojais mieste  ir jo produkcija turi būti patraukli kainos ir kokybės prasme. Kooperacija yra svarbiau nei globali konkurencija. Koreguoti ES subsidijų, viešųjų pirkimų, importo, konkurencijos politiką tam, kad vietos rinkose būtų daugiau vietos produktų.

Turime lengvinti biurokratinę naštą žemės ūkio (ypač ekologinės) produkcijos gamintojams ir atsisakyti perdėtų sterilumo reikalavimų natūralaus maisto gamintojams.

Laisvos prekybos sutartys tarp ES ir kitų rinkų turi ginti ne tik prekiautojų, bet ir gamintojų interesus: išaugusiais pelnais iš žemės ūkio produkcijos supirkėjas turi pasidalinti su ūkininku.


SVEIKESNIS MAISTAS, SVEIKESNĖ APLINKA – SVEIKESNIS ŽMOGUS
(Maisto kokybė, aplinkosaugos temos, energetika)

Visos iš ES fondų  bei mokesčių mokėtojų lėšų finansuojamos įstaigos ir organizacijos, subsidijuojamos verslo įmonės turi būti sveiko ir aplinkai draugiško gyvenimo būdo pavyzdžiu – skatinti sveiką gyvenimo būdą, rūšiuoti, naudotis viešuoju transportu, mažinti popieriaus naudojimą.

ES turi drausti nesąžiningą komercinę praktiką, kai vartotojai klaidinami parduodant to paties prekės ženklo, bet skirtingos kokybės produktus. Visoje ES pardavinėjami vienodai supakuoti to paties prekės ženklo produktai turi būti vienodos kokybės, nesvarbu, kur jie gaminami. Jeigu to paties ženklo prekės kokybė ar sudėtis skiriasi, vartotojai turi būti aiškiai apie tai informuojami.

Turi būti užtikrintas stabilus ES Vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms programos finansavimas.

ES turi įtvirtinti bendrą standartą, kad mažiausiai 10 proc. sveikatos biudžeto turi būti skiriama ligų profilaktikai ir prevencijai, nes daugelis Lietuvos gyventojų tapo vaistų, alkoholio, tabako pramonės ir savo žalingų įpročių įkaitais.

ES turi galutinai atsisakyti bet kokios paramos branduoliniams projektams Europoje, išskyrus senų jėgainių uždarymą.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė turi būti grindžiama energijos efektyvumu (pažangios statybų technologijos, pastatų renovacija, vartotojų švietimas) bei pažangiausia, pigiausia, daugiausiai darbo vietų ir mokesčių pajamų kuriančia žaliąja energetika kartu su suskystintų dujų terminalu ir jungtimis su Vakarais.

ES turi imtis aktyvių veiksmų, draudžiančių šalia Lietuvos (t. y., kartu ir ES) sienų statyti nesaugias branduolines elektrines.

IAE uždarymui turi būti užtikrinta maksimali, nuosekli ir nuolatinė ES finansinė parama.

Negalime mirtinai rizikuoti sveika ir saugia Lietuvos ateitimi – toliau bendru frontu su visa ES sieksime, kad Baltarusija būtų priversta atsisakyti nesaugios atominės elektrinės Vilniaus pašonėje.

Neleisime prekiauti mūsų ir mūsų vaikų sveikata: derėdamiesi dėl ES prekybos sutarčių neįsileisime į Europos rinką nesveikų kitose šalyse pagamintų produktų su GMO, hormonais ir pan. Laisva prekyba yra gerai, bet nuo to neturi nukentėti maisto saugos ir vartotojų teisių apsaugos standartai Europoje.
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 621 16048,
deimantemalikenaite94@gmail.com

Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
dmitrij.kulik@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com