Seimo Kaimo reikalų komitete diskutavome, kokių veiksmų imtasi, įgyvendinant paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kalbėjome apie audros padarytos žalos žemės ūkiui įvertinimą bei paramos nukentėjusiems žemės ūkio subjektams ir kaimo gyventojams priemones. Rugpjūčio 26 d., po Lietuvą nusiaubusios audros, valstybėje paskelbta ekstremali situacija. Su Žemės ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Energetikos ministerijos​, Nacionalinio krizių valdymo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ESO, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai​s diskutavome ne tik apie veiksmus po jau prasiaubusios audros, bet ir apie priemones, kurių derėtų imtis ateičiai, kad tokiose sudėtingose situacijose nebeatsidurtume. Labiausiai nukentėjo vakarų, šiaurės vakarų ir vidurio Lietuvos ūkiai – ne tik grūdų, bet ir daržovių augintojai, sodai. Suniokoti ūkininkų šiltnamiai. Rimtai nukentėjo ir gyvulininkystės bei pieno ūkiai. Ūkininkai raginami fiksuoti žalą, Žemės ūkio ministerija pristatė Nacionalinei mokėjimo agentūrai duotus nurodymus netaikyti sankcijų, jei dėl audros padarinių ūkininkai negali laikytis įsipareigojimų.

Mano nuomone, iš šios audros svarbu pasimokyti, atliekant namų darbus ir pasiruošiant panašioms situacijoms ateityje. Žmonės patyrė milžiniškų nuostolių, kurių pilna apimtimi jokios kompensacijos ir išmokos nekompensuos.