Europos solidarumo fondas yra įsteigtas su kilniu tikslu - suteikti skubią paramą nuo gamtinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms ar jų regionams. Diskutuojant apie šio fondo svarbą EP Regioninės plėtros komitete, B. Ropė pabrėžė, kad šiuo klausimu rengiamas pranešimas gerai iliustruoja, kad taip ir daroma, nors ne be trūkumų. B. Ropė nusistebėjo, jog tik 2016-ųjų metų viduryje imtasi svarstyti fondo veiklos ataskaitą už 2014 metus. Ypač turint omenyje nedidelį fondo gautų prašymų ir finansuotų paraiškų skaičių. Klausimų dėl fondo veiklos efektyvumo B. Ropei kilo ir daugiau. 2014 metų ataskaitoje aiškiai matoma, kad kai kuriais atvejais, pvz. Slovėnijos, „skubi“ parama yra išmokama praėjus daugiau nei metams nuo to, kai jos paprašoma. Kiek tokia parama atitinka skubios pagalbos apibrėžimą - atskiras klausimas, kaip ir tai, kodėl Komisija ataskaitoje nepaaiškina kodėl „skubios pagalbos“ suteikimas užtrunka daugiau nei metus. B. Ropė paragino EP Regioninės plėtros komiteto narius savo pranešime paraginti Komisiją pateikti tokių vėlavimų priežastis ir nurodyti, kokių priemonių pastaroji imasi tam, kad sumažinti tokį vėlavimą.
Antras dalykas, kas krinta į akis - didžiulis, kartais 10 procentų siekiantis, netinkamų išlaidų procentas kai kuriose valstybėse narėse. Komisija ir atitinkamos valstybės narės turėtų paaiškinti kas tai sąlygoja - administracinių gebėjimų trūkumas, procedūrų sudėtingumas ar dar kas nors? Juk kai kuriame operatyvią europinę pagalbą, turime būti įsitikinę, jog ją skirstantys žmonės nešvaistys laiko dvejodami ar jų sprendimai paskui bus pripažįstami teisingais ar ne.

B. Ropės pasisakymo vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia: