Po labai ilgų diskusijų, aptarimų su ūkininkais ir jų kooperatyvais, politinių debatų Seime pagaliau priėmėme Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymą. Net keletą metų Lietuvoje santykius pieno sektoriuje reglamentuojantis įstatymas „kybojo“ nei veikiantis, nei ne, tad džiaugiuosi, kad pavyko Seime su kolegomis vienbalsiai patvirtinti kompromisinį variantą. Priimtas įstatymas ne tik atitiks Konstitucijai, jame numatyti saugikliai, neleisiantys piktnaudžiauti priedais prie pieno kainos, numatytos ilgalaikės pieno pirkimo-pardavimo sutartys, o tokį pat pieno kiekį perdirbimo įmonei pristatantys pieno pardavėjai turės būti traktuojami vienodai. Tikiu, ši nuostata apsaugos kooperuotai pieną pristatančius smulkiuosius pieno gamintojus. Beveik neabejoju, kad įstatymas dar bus tobulinamas ir koreguojamas, nes visiškai patenkintų dėl šiandien priimtos įstatymo versijos beveik nėra. Asmeniškai labai norėčiau, kad įstatyme atsirastų nuostatos dėl žaliavinio pieno gamybos savikainos skaičiavimo ir prievolė pieno gamintojui mokėti ne mažiau, nei ūkininkui kainavo tą pieną pagaminti. Kol kas įstatyme šios nuostatos nėra, nes tam kol kas nėra pasirengusios mūsų institucijos. Visgi esu įsitikinęs, kad pieno gamybos savikainą apskaičiuoti įmanoma, kaip tai daro kai kurios kitos valstybės, kaip antai Ispanija. Tereikia rimtai atlikti namų darbus ir pasinaudoti šią praktiką taikančių valstybių patirtimi. Tokie planai numatyti naujosios Vyriausybės programoje, viliuosi, kad visai netrukus jie taps kūnu.