Sakoma, kad teisėkūros sprendimai geriausi tada, kai dėl jų šiek tiek nepatenkintos visos šalys, kurias minėti sprendimai paliečia. Tai rodo, jog sprendimas maksimaliai subalansuotas suderinti visus interesus. Panašiai atrodo ir galutiniai štrichai dėl vadinamojo „Pieno įstatymo“, dėl kurio jau išklausiau pieno gamintojų, taip pat ir kooperuotų, mintis ir lūkesčius, ilgai diskutavome ir su kolegomis Seimo nariais, Žemės ūkio ministerija.
Lietuvoje žalio karvių pieno pardavėjų ir pieno pirkėjų santykiuose stebimas didelis derybinių galių disbalansas. Pieno pardavėjai, t. y. pieno gamintojai, yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, pieno gamintojų ir pardavėjų kooperatyvai veikia atskirai, nėra įkurtų gamintojų organizacijų, o pieno perdirbimo sektoriuje susiformavusi ryški oligopolinė struktūra – 5 pieno perdirbimo įmonės (iš kurių tik viena yra kooperatinė pieno perdirbimo įmonė) perdirba per 90 proc. viso Lietuvoje superkamo pieno. Pieno gamintojų situaciją apsunkina ir pieno kaip produkto pobūdis: pienas yra greitai gendantis produktas, negali būti sandėliuojamas ir pieno tiekimas nenutrūkstamas. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos pieno sektoriaus specifiką, Seimo Kaimo reikalų komitete dar kartą svarstėme Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektą, kurio tikslas – stiprinti pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje, tikslingiau reglamentuojant sutartinius santykius pieno sektoriuje. Įstatymo projektu nustatomi pieno kainodaros pagrindiniai principai, apribojamos nesąžiningų praktikų taikymo galimybės sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nustatomas draudžiamųjų veiksmų sąrašas. Įstatymo projekte apibrėžiama, kokie veiksmai laikomi nesąžiningais pieno pardavėjo ir pieno pirkėjo santykiuose parduodant ir perkant pieną ir nustatomas jų draudimas. Įstatymu siūloma reglamentuoti pieno kainodaros principus, apibrėžti pieno kainos, priedų, priemokų ir nuoskaitų sąvokas, nustatyti, kaip jos gali būti taikomos, apriboti nesąžiningų praktikų taikymo galimybes, sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nustatant draudžiamųjų veiksmų sąrašą.
Džiaugiuosi, kad Kaimo reikalų komitete sutarėme dėl įstatymo pakeitimų reikalingumo.
Posėdžio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:
https://www.youtube.com/watch?v=lQwJ0PPh0DY
