Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje gimstančių naujagimių skaičius kasmet mažėja: jei 1990-aisiais šalyje gimė beveik 57 tūkst. kūdikių, 2024-aisiais šis skaičius buvo tris kartus mažesnis ir tesiekė 19 tūkst., 2025-aisiais – vos 17,5 tūkst. Kovą su piliečių skaičiaus mažėjimu sparčiai pralaimime, tad Seime ieškoma būdų, kaip paskatinti šeimas susilaukti kūdikių. Nors kai kurios valdančiųjų iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti gimstamumą, sulaukė viešų pašaipų, pašaipomis žmonių tikrai neįtikinsime susilaukti vaikelio. Tam, kad šeima ryžtųsi turėti (dar vieną) vaiką, žinoma, būtina sukurti šeimai ir vaikų auginimui palankią aplinką, visas reikalingas paslaugas (sveikatos priežiūros, švietimo, aprūpinimo darbo vietomis), nepriklausomai nuo to, kur šeima pasirinko gyventi: didmiestyje ar atokesniame regione.

Tam, kad Seime svarstomi ir priimami teisės aktai neatitrūktų nuo tokių esminių šeimų poreikių ir būtų įvertinami ne tik per teisėtumo ar pavyzdžiui, poveikio kriminogeninei situacijai prizmę, kartu su kolegomis pasiūlėme pakeisti LR Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnį, papildant jį reikalavimu visus Seime svarstomus ir priimamus teisės aktus įvertinti ir per poveikio demografijai prizmę.

Ar tai padidins biurokratinę naštą, priimant teisės aktus? Tikėtina, kad taip. Ar tai turės teigiamą įtaką demografijai? Kol kas pasakyti anksti. Visgi, esu įsitikinęs, ši problema jau pernelyg aštri ir didelė, kad nesiimtume visų įmanomų racionalių priemonių jai spręsti. Tad palaikiau frakcijos kolegės Aušrinės Norkienės Seime pristatytą projektą – kad neigiama gimstamumo kreivė mūsų šalyje bent jau sustotų. Juk vaikai – mūsų valstybės ateitis.