Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcijoje viešėjo Lietuvos pieno gamintojų ir jų kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių atstovai. Kalbėjome apie priežastis, dėl kurių šiandien itin sunkiai laikosi pieno sektorius, bei kaip iš sąstingio prikelti buksuojančią pieno gamintojų kooperaciją. Džiaugiuosi, kad į susitikimą atvyko ir jaunasis pieno gamintojas, jaunasis ūkininkas, pradedantis kurti pieno ūkį ir lygiagrečiai studijuojantis gyvulininkystės krypties mokslus.

Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidento, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Jono Vilionio, pieno perdirbėjai ir didieji prekybos centrai manipuliuoja kainomis, visus nuostolius perkeldami ant pieno gamintojo pečių. Apskaičiuota, kad nuo vėlyvo rudens pieno gamintojai jau patyrė per 32 mln. eurų nuostolių, ir šis sniego lavinos efektas dar nesibaigė. Anot J. Vilionio, jau dabar nesiėmus reikiamų veiksmų, pieno gamintojų Lietuvoje tiesiog nebeliks.

Kad taip nenutiktų, Seimo Kaimo reikalų komitete kaip tik dabar svarstome jau baigusio galioti vadinamojo Pieno įstatymo pakeitimus – į šio įstatymo koregavimą įtraukiau ir pieno gamintojus bei jų kooperatyvus, kad pataisytume tai, kas įstatyme išties neveikia, kad silpnoji pieno gamybos grandis – pieno gamintojas – būtų apsaugota nuo nesąžiningos verslo praktikos.

Susitikime taip pat aptarėme paramos pieno gamintojų kooperatyvams, skiriant kvotą žymėto lengvatinio dyzelino, klausimą. Šios iniciatyvos tikslas – sumažinti kooperatyvų patiriamas išlaidas pieno surinkimui ir sudaryti jiems galimybę ir toliau surinkti pieną net iš mažiausių ir nutolusių pieno gamintojų. Aptarėme šios priemonės privalumus ir galimus trūkumus. Diskutavome ir apie lengvatinių paskolų žemės ūkiui per ILTE priemonę bei ką šioje priemonėje reikėtų koreguoti.

Diskutavome ir su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentu E. Pranausku apie žemės ūkio bendrovių kuriamas darbo vietas, ypač jauniesiems žemės ūkio specialistams. E. Pranauskas akcentavo, kad nepaisant nuolatinio ES institucijų deklaravimo apie siekį pritraukti jaunus žmones į žemės ūkio sektorių, realybėje ES teisėkūra veikia priešingai, jaunas žmogus iš sektoriaus išbaidomas.

Kartu su Vyriausybe laikomės pozicijos, kad derybose dėl ateinančio finansinio ES paramos laikotarpio konkurencinės sąlygos Lietuvos ūkininkams – tiek pieno gamintojams, tiek kitų sektorių žemdirbiams – pagaliau turi būti suvienodintos. Dešimt metų šiuo klausimu dirbau Europos Parlamente, tačiau visiško tiesioginių išmokų suvienodinimo kol kas užsitikrinti nepavyko. Viliuosi, bendromis pastangomis tą pavyks padaryti jau ateinančiame finansiniame laikotarpyje.

Su pieno sektoriaus problematika esu puikiai pažįstamas. Džiaugiuosi, kad pieno gamintojai aplankė diskusijai ir mano frakcijos kolegas – kad atėjus laikui Seime priimti reikiamus sprendimus, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcija vieningai balsuotų už Lietuvos kaimo išlikimą.