Reaguodami į žemdirbių keliamą problemą, Seimo Kaimo reikalų komitete svarstėme šiuo metu taikomą statinių klasifikavimo praktiką, kuomet žemės ūkio paskirties statiniams priskiriami statiniai pagal jų naudojimo paskirtį, tokie kaip kiaulidės, karvidės, svirnai, daržinės ir kiti analogiški statiniai, tiesiogiai naudojami žemės ūkio veikloje. Tačiau anot problemą keliančių žemdirbių organizacijų, praktikoje dalis žemės ūkio veiklai vykdyti būtinų statinių nėra priskiriama žemės ūkio paskirties statiniams, nors jų funkcinė paskirtis yra neatsiejama nuo žemės ūkio produkcijos gamybos, laikymo ir tvarkymo. Tai apima mėšlides ir skystojo mėšlo (srutų) kauptuvus, siloso ir šienainio tranšėjas, plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, stacionarias grūdų džiovyklas, žemės ūkio technikos lauko plovyklas.

Silosas, šienainis ir grūdai yra žemės ūkio produkcija, o išvardyti statiniai naudojami išimtinai žemės ūkio veiklos procesuose ir neturi nieko bendro su inžineriniais statiniais. Todėl jų priskyrimas kitiems inžineriniams ar kitos paskirties statiniams neatitinka faktinės jų funkcinės paskirties ir žemės ūkio veiklos specifikos. Atsižvelgiant į taikomą klasifikaciją, inžineriniams statiniams taikomas vietovės pataisos koeficientas, prilyginamas 1,0. Dėl klaidingo priskyrimo vietoje žemės ūkio paskirties statiniams taikytinų 0,03–0,25 vietovės vertės pataisos koeficientų, mėšlidžių ir skystojo mėšlo (srutų) kauptuvų, siloso ir šienainio tranšėjų, plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų, stacionarių grūdų džiovyklų bei žemės ūkio technikos lauko plovyklų apmokestinamoji vertė Registrų centro duomenyse nustatoma 4–25 kartus didesnė. Atitinkamai minėtų statinių savininkams susidaro ženkliai didesnis Nekilnojamojo turto mokestis, kurio dydis priklauso nuo statinių vietovės ir jų artumo didiesiems Lietuvos miestams.

Pasak posėdyje problemą pristačiusio Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovo Donato Žvalionio, tokia situacija sudaro nepagrįstą mokestinę naštą žemės ūkio veiklos vykdytojams ir neatitinka proporcingumo principo bei žemės ūkio veiklos ekonominės logikos.

Reaguodamas į problemą, Kaimo reikalų komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę pavesti Finansų ministerijai bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Registrų centru parengti ir Seimo rudens sesijai pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.

Taip pat komitete diskutavome dėl ekoschemų taikymo praktikos ir kraštovaizdžio elementų priskyrimo žemės ūkio naudmenoms pagrįstumo. Taip pat diskutavome dėl kaimo jutiminio (sensorinio) paveldo teisinio reguliavimo, siekdami aptarti kitose šalyse galiojančią praktiką, kur kaimiškos vietovės priskiriamos paveldui su visais joms būdingais garsais ir kvapais. Aptarėme, kad tokią praktiką būtų prasminga įteisinti ir Lietuvoje, kad kaime giedantis gaidys ar galvijų mėšlo kvapas nekeltų kaimiškoje vietovėje pasirinkusių įsikurti gyventojų nepasitenkinimo.