Neramina, kad vis daugiau ir daugiau kaimiškų vietovių Lietuvoje tampa negyvenamos. Gyventojų skaičius regioninėse savivaldybėse ir kaimuose, lyginant su miestais – nuolat mažėja. Pasak Oficialiosios Statistikos portalo, pernai metais šalies miestuose gyveno 1 971 749 žmonių, kaimuose – 895 976. Pernai metais gyvenančių kaimuose skaičius sumažėjo, jei jį lyginsime su 2022 metais, kai Lietuvos kaimuose fiksuoti 896 219 gyventojai. Negana to, vis daugiau liūdesio sukelia ir nepalanki demografinė situacija skirtingose šalies regioninėse teritorijose. Pavyzdžiui, išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficientas Sostinės regione siekė 28,2, tuo tarpu Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 35,3.
Mažėjant gyventojų skaičiui regionuose, švietimo, sveikatos ar kultūros paslaugos taip pat traukiasi. Natūralu, kas norės gyventi regioninėse savivaldybėse, kai iki artimiausios mokyklos reikės vežti vaiką keliolika kilometrų, o prireikus gydymo paslaugų – nieko kito neliks, tik važiuoti į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, kur veikia pagrindinės šalies ligoninės?
Svarbu, kad planuodami naująją Sanglaudos politiką daugiau dėmesio skirtume paslaugų regionuose išlaikymui. Kalbant apie medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų kaimo vietovėse prieinamumą, būtina vadovautis ne vien tik verslo požiūriu, kai nepelningos veiklos ar verslo yra atsisakoma, o žiūrėti į šalies ateitį, rūpinantis kartų kaitos politika.
Manau, jog vertėtų keisti Sanglaudos politikos kofinansavimą, kurį leidžiame įgyvendinti nacionalinėms valdžioms. Deja, bet valstybės narės solidžiomis sumomis prisideda ir prie turtinguose regionuose įgyvendinamų projektų, vietoj to, kad gerokai daugiau lėšų skirtų iniciatyvoms, kurios yra įgyvendinamos skurdesniuose regionuose.
Neteisinga, kad Atsigavimo fondas yra planuojamas ir įgyvendinamas vien tik nacionalinių valdžių, o savivalda lieka užribyje. Vertinant tai, kaip planuojami Atsigavimo fondo pinigai, kyla reali grėsmė, jog Sanglauda gali būti iškreipta, nes dalis Atsigavimo lėšų bus nukreipta į išsivysčiusius regionus. Tokiu atveju išsivystę regionai dar labiau pasistiebs į viršų pagal BVP ir žmonių užimtumą, o skurdesni taps dar nepatrauklesni gyventojams.
