Dalis iš mūsų jau dabar sunkiai įsivaizduoja kasdieninį gyvenimą be dirbtinio intelekto. Tvarkydamiesi namus įjungiame prie interneto ir mūsų išmaniojo telefono prijungtą siurblį- robotą, o sumanę namuose suvaldyti oro temperatūrą  – oro kondicionavimo sistemą. Dirbtinio intelekto pagalba galime rašyti tekstus, redaguoti nuotraukas, išmaniai ūkininkauti ar kovoti su dezinformacija. Tai tik dalis to, ką galime padaryti naudodamiesi šia inovacija, kuri apmoko išmanius įrenginius atlikti panašius veiksmus į žmonių.

Europos Sąjunga siekia, kad dirbtinis intelektas ir robotika būtų plačiai panaudoti pramonėje, sveikatos priežiūros, statybos ir transporto srityse. Tokios technologijos panaudojimas minėtose srityse suteiktų progą plėtoti jau esamas inovacijas ir išrasti naujas. Neabejotinai visapusiškas technologijų panaudojimas leistų atnešti teigiamų pokyčių bendrijos ekonomikoje, didintų pramonės ar žemės ūkio sektorių našumą ir konkurencingumą.  

Negirdėti, ar bendrijos ir Lietuvos miestai jau yra pasirengę „prisijaukinti“ dirbtinį intelektą? Kaip atrodys išmanūs miestai ir regioninės teritorijos jau po penkerių metų? Ar juose turėsime išmanų transportą, išmanius pastatus ir technologijas, kurios įvairių kamerų ir sensorių pagalba rūpinsis gyventojų saugumu ir sveikata, transporto srautų sureguliavimu, šiukšlių išvežimu ir kitais poreikiais?

Ne ką mažiau svarbus klausimas – ar gebėsime visuomenei sukurti naujas darbo vietas, jei pastarųjų nebereikės dėl dirbtinio intelekto technologijos? Laikausi nuomonės, jog švietimo įstaigos neturi „užmerkti akių“ ir nekreipti dėmesio į technologinę revoliuciją. Manau, kad jau mokyklos suole vaikai turėtų būti mokomi naudotis dirbtiniu intelektu ir jį gebėti panaudoti praktinėse veiklose.