Pagal administracinę teritoriją Vilnius priskiriamas prie Sostinės regiono, tuo tarpu likę šalies miestai – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Įdomu, jog Belgijos sostinė Briuselis, kuris de facto laikomas ir visos Europos Sąjungos sostine, skirtingai nei Vilnius, vienu metu patenka po miesto ir regiono teritorija, jei jį vertintumėme kaip administracinį vienetą.
 
Visgi, rūpinantis miesto infrastruktūra, viešuoju transportu, šiukšlių išvežimu ir kitais svarbiais miestiečių bei regionų gyventojų poreikiais, būtų tikslinga aiškiai nubrėžti takoskyrą. Tik aiškių veiklos funkcijų identifikavimas tarp Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos padėtų užtikrinti, kad paslaugos žmonėms būtų atliktos laiku ir vietoje.
 
Norėtųsi, kad ne tik Sostinės regione, į kurį patenka ir Vilniaus apskritis, bet ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione žmonės uždirbtų panašias pajamas bei tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, nesiskirtų kartais. Neteisinga, kad pajamų atskirtis tarp tų gyventojų, kurie gyvena Vilniaus ir Tauragės ar Utenos apskrityse vis dar išlieka gana ryški. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis Vilniaus apskrityje siekė 1419,7 eurus „į rankas“, o Tauragės apskrityje buvo 325,9 eurais mažesnis, Utenos –  net 359,5 eurais skurdesnis.
 
Pasižiūrėjus, kiek tiesioginių užsienio investicijų tenka vienam gyventojui, galima matyti, kad 2022 metais Vilniaus apskrityje tokių investicijų skaičius siekė net 25 903 eurus laikotarpio pabaigoje. Skirtingai nei Vilniaus apskričiai, Tauragės apskrities vienam gyventojui teko tik 1072 eurų investicijų, o Utenos apskrities gyventojui – 1435 eurai. Taigi, vienam gyventojui tenkančių užsienio investicijų skirtumas tarp Vilniaus ir Tauragės apskričių sudarė rekordišką sumą –  net 24 831 eurą. 
 
Kadangi Vilniaus apskričiai tenka solidi užsienio investicijų suma, norėtųsi, kad mūsų šalies sostinė turėtų modernų ir patogų visuomeninį transportą. Tokį viešąjį transportą, kuris yra Briuselyje, Berlyne ar kitose Vakarų Europos sostinėse. Pripažinkime, kad daugelis vilniečių neatsisako kelionių savo nuosavu automobiliu, nes viešasis transportas Vilniuje vis dar nėra patrauklus – greitas ar prieinamas kiekvienam sostinės gyventojui, nesvarbu, ar toks žmogus gyvena centre, ar užmiestyje. Kur teisybė, kad net 30 proc. vilniečių yra priversti automobilį vairuoti kasdien ir vidutiniškai praleisti maždaug 35 minutes per dieną spūstyse?