Šiandien Lietuvos ūkininkai susibūrė į taikų protestą, kurio metu degina laužus beveik visuose šalies kampeliuose, ragindami Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją spręstų ūkininkams gyvybiškai svarbius klausimus. Tarp jų – daugiamečių pievų atstatymas, rusiškų grūdų tranzito per Lietuvą uždraudimas, pieno krizės suvaldymas, akcizo naftos dujoms mažinimas ir leidimas naudoti seną žymėto dyzelino naudojimo tvarką.

„Atvykau prie laužų, kurie kūrenami Ignalinos rajone, prie Zuikių, nes palaikau šalies ūkininkus, kurie kovoja dėl galimybės dirbti žemę, auginti kokybiškus, ekologiškus maisto produktus bei gauti tokį užmokestį, kuris leistų išmaitinti šeimą. Lietuva nuo seno yra stipri agrarinė valstybė, žemės ūkis – vienas seniausių verslų. Nesugriaukime šalies žemės ūkio sektoriaus, kuris solidžiomis įplaukomis papildo valstybės biudžetą ir kuria darbo vietas regionuose.“  – sakė proteste dalyvavęs parlamentaras Bronis Ropė.

Ūkininkų protesto akcija, kurios metu užsidegė laužai beveik visoje Lietuvos teritorijoje, prasidėjo šiandien. Prie akcijos jau solidariai jungiasi ir Latvijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, kitų valstybių žemdirbiai. Liepsnojantys laužai – žemdirbių vilties ir solidarumo simbolis, tikintis, jog valdžia išgirs žemdirbius. Jei ūkininkų problemos bus ignoruojamos ir ateityje, sausio pabaigoje ūkininkai planuoja traktoriais ir kita žemės ūkio technika pajudėti link sostinės.

„Jei žemės ūkyje būtų viskas gerai, žmonės tikrai nesišaldytų, spaudžiant net 20 laipsnių minusinei temperatūrai. Kur teisybė, kad ūkininkai negali dirbti, nes vis mažėja plotų, kuriuose galima vystyti žemdirbystę. Negalėdami taikstytis su situacija, kartu su žemdirbiais ėmėmės spręsti daugiamečių pievų problemą Briuselyje“ – teigia europarlamentaras B. Ropė.

Šalies ūkininkai protestuoja ne vien dėl daugiamečių pievų, bet ir reikalauja uždrausti rusiškų grūdų eksportą per Lietuvą. Pasak ūkininkų atstovų, tokių grūdų kiekis siekia net 170 tūkst. t, tačiau nėra aišku, ar šie rusiški grūdai nepatenka į Europos Sąjungos ir Lietuvos rinką. Ūkininkai pergyvena ir dėl pieno sektoriaus krizės, kuri lėmė staigų superkamo pieno kainų kritimą. Pavyzdžiui, pernai metų spalio mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 29,6 proc. mažesnė, lyginant su 2022 metų spalio mėnesiu. Smarkiai krentant pieno supirkimo kainoms, pienininkystės sektorius traukiasi – kai kurie ūkininkai pradeda auginti grūdus, o dar kiti priversti bankrutuoti. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, Lietuvoje primelžiama pieno vis mažiau, jei lyginti su 2020 metais, kai viso buvo primelžta 1 491 676 tonos ir 2021 metus – primelžta 1 476 887 tonos.

Parlamentaras Bronis Ropė stengėsi ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti pieno krizę. B. Ropė dar pernai metų pavasarį susitiko su Europos pieno tarybos prezidentu Kjartan Poulsen ir direktore Silvia Daberitz, kur svarstė visoje Sąjungoje įvesti ir taikyti lankstų pieno gamybos reguliavimą.  Kita išeitis – Ispanijoje pasiteisinęs reglamentavimas, draudžiantis supirkti produkciją, taip pat ir žaliavinį pieną, už žemesnę nei savikaina kainą. Lietuvos institucijos jau dabar galėtų pradėti taikyti tokį ispanų sukurtą modelį.