Maisto švaistymo problema yra ne tik opi, bet ir labai plati tema. Skandalinga, kad beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra prarandama ar išmetama. Pasak Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos, maisto atliekos pasaulyje sudaro net 1,6 mlrd. tonų, Europos Sąjungoje – 88 mln. tonų. Lyg to būtų maža, vienas ES gyventojas kasmet išmeta po 173 kg maisto, o lietuvis – apie 60 kg. Toks išmetamas maistas dar galėtų būti sunaudotas.
Diskutuojant, kaip reikėtų suvaldyti maisto švaistymo problemą, reikia kalbėti ne vien apie žmones, bet ir apie valstybių politiką ar verslą bei viešąjį sektorių. Visose srityse galima įgyvendinti reikiamus pokyčius, kad pagaminto maisto išmestume mažiau.
Vakar pietaudamas Europos Parlamento valgykloje stengiausi atkreipti dėmesį, ar parlamentarai ir darbuotojai nepalieka nesuvalgyto maisto savo lėkštėse. Deja, bet apie 30 proc. darbuotojų ir parlamentarų, kurie valgė valgykloje, pabaigę pietus nešė išplovimui ne tuščias lėkštes, o su nepabaigto maisto likučiais. Taigi, mes patys, parlamentarai ir mūsų darbuotojai, panašu, kad elgiasi neatsakingai, nes netausoja maisto. Todėl labai kviesčiau drauge inicijuoti projektą, kur galėtume nufotografuoti ar pasverti maisto likučius, kurių nesuvalgėme. Gal tai padėtų pakeisti mūsų elgesį, kuris šiandien nėra atsakingas.
Deja, bet Lietuvoje darželiai ir mokyklos bei kitos visuomeninio maitinimo įstaigos išmeta itin didelius kiekius maisto. Paradoksalu, kad toks maistas būna apdirbtas ir pagamintas, todėl gali būti valgomas. Turime Švietimo įstaigų aprūpinimo daržovėmis ir vaisias programą, todėl vertėtų pagalvoti, ar prie šios programos nereikėtų pasiūlyti papildomos iniciatyvos, kuri skatintų mokyklas neišmesti maisto – gaminti tik tiek maisto, kiek reikia mokyklos reikmėms.
Privalome įpareigoti visus prekybos centrus savo šalyse, kad pastarieji atiduotų labdaros organizacijoms paskutinės dienos galiojimo maisto produktus. Deja, bet šiandien Lietuvoje, tokią praktiką taiko tik keli prekybos centrai, tuo tarpu Prancūzijoje visi prekybos centrai atiduoda maisto produktus labdaros organizacijoms. Tai leistų sumažinti maisto produktų švaistymą, o nepritekliuje gyvenantys žmonės galėtų gauti gerus maisto produktus.
