Neatsakinga, kai mokesčių reforma yra rengiama vien tam, kad užsidėti varnelę prie įvykdyta ar tam, kad gauti ES fondų lėšas. Panašu, kad valdantieji, kurpdami mokesčių reformą nesistengė visapusiškai išanalizuoti, kokių tikslų siekiama įvedant naujus mokesčius.

Maža to, inicijuojant mokesčių sistemos pertvarką, panašu, nesivarginta kompleksiškai atsižvelgti ir į šalies ekonomines perspektyvas, įvertinti Lietuvos išsivystymą, žmonių pajamas ar BVP, o tik įvesti naujus mokesčius, kad būtų ramiau prieš Europos Sąjungos institucijas. Ką jau kalbėti apie tai, kad Vyriausybė siekė apskritai išvengti mokesčių sistemos pertvarkos, atidedant ją ateities Vyriausybėms. Nenoras prisiimti atsakomybės tik įrodo, kad arba valdantieji susirūpino savo reitingais, artėjant rinkimams, arba patys nėra tikri dėl tokių mokesčių įvedimo ir pagaliau tikslo.

Nieko nenustebinsiu pareikšdamas, kad nauji mokesčiai visuomet yra visuomenės sutinkami nepalankiai. Visgi, jei mokesčiai būtų subalansuoti ir mainais už juos gaunamos kokybiškos viešosios paslaugos, matyt, kiekvienam iš mūsų būtų gerokai lengviau atsisveikinti su dalimi savo pinigų.

Vertinant, ar siūlomas nekilnojamo turto mokestis yra subalansuotas – vienareikšmiškai sakau, kad ne, nes nustatytas iki galo neišdiskutuotas 0,05-4 proc. mokesčio tarifas, kuris neabejotinai gali didėti šioje skalėje. Įsivaizduokite, kiek žmonių Alytuje ar Ukmergėje įstengtų užsimokėti už tokį mokestį, jei jis pakils iki 4 proc.?

Nekilnojamojo turto mokestis kelia susirūpinimą ir dėl to, kad jo įgyvendinimas „numetamas“ kaip iš giedro dangaus ne kam kitam, o savivaldybėms, kurios ir turėtų pasirinkti, kokį minėto mokesčio tarifą taikyti. Žinoma, viena vertus, gerai, jog regionų valdžia, skirtingai nei centrinė, galėtų savo ruožtu ir panaudoti surinktas lėšas iš nekilnojamojo turto, o tai užtikrintų, kad pinigai būtų panaudoti konkrečios savivaldybės reikmėms – kelių remontui, švietimo ar gydymo įstaigoms ir kt.

Į mane kreipiasi daug žmonių, kurie susirūpinę dėl naujo mokesčio įvedimo ir nėra tikri, ar išgalės susimokėti, kai vis dar tenka brangiai mokėti už maistą ir komunalines paslaugas. Lietuva susiduria su ekonomine recesija, o pragyvenimo lygis smarkiai išaugo, todėl naujas apmokestinimas didelę dalį žmonių veja į neviltį. Naujas mokestis – neteisingas ir nesąžiningas dar ir dėl to, kad rajonų savivaldybėms mediana paskaičiuota kartu su miesto ir rajono centru, kur nekilnojamojo turto vertės ženkliai didesnės, o tai reiškia, jog skiriasi nuo 5 iki 10 kartų. Todėl išeitų, kad šį mokestį praktiškai priskaičiuotų mokėti visiems rajonų centrų gyventojams.
Ar tikrai dabar pats tinkamiausias metas įgyvendinti mokesčių reformą, kai valstybė susiduria su ekonominiais iššūkiais?