Plenarinio posėdžio metu drauge su kolegomis europarlamentarais peržiūrėjome daugiametės finansinės programos (DFP) 2021-2027 metams įgyvendinimą. Šios finansinės programos paketą bendrai sudaro net 2,02 trln. eurų, iš kurių daugiametei finansinei programai numatyta 1 216 mlrd. eurų suma, o nepaprastajai ekonomikos gaivinimo priemonei „Next Generation EU“ – 807 mlrd. eurų.

„Sanglaudos politikos lėšos neturi mažėti šio etapo daugiametėje finansinėje programoje, nes tai neleistų įveikti ryškių pajamų ir socialinių netolygumų tarp skirtingų Europos Sąjungos regionų. Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai metais vidutinis mėnesio darbo užmokestis Vilniaus apskrityje po mokesčių siekė 1242,2 eurus, tuo tarpu Tauragės apskrityje sudarė 907,4 eurus ar Marijampolės – 923,9 eurus. Maža to, mes vis dar nepasivejame senųjų bendrijos šalių gyventojų savo darbo užmokesčio dydžiu, pensijomis ar tiesioginėmis išmokomis ūkininkams.“ – sakė europarlamentaras Bronis Ropė.

Daugiametės finansinės programos persvarstymas inicijuotas Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu, siekiant, jog minėtoje programoje būtų numatytas papildomas lėšų rezervas,  kurį būtų galima panaudoti įveikiant beprecedenčius iššūkius. Siūloma, kad DFP būtų didinamas finansavimas, jog būtų galima užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai, suvaldyti migraciją iš Europos kaimyninių ir trečiųjų šalių bei skatinti ilgalaikį bendrijos konkurencingumo skatinimą, panaudojant Europos strateginių technologijų platformą (STEP).

 „Svarbu, kad daugiametė programa būtų orientuota ir į smarkiai pabrangusio pragyvenimo lygio problemą, kurią sąlygoja išbrangusios paskolos namų ūkiams ir verslui, infliacija ar nedžiuginančios BVP augimo prognozės. Tikimąsi, kad Europos Sąjungos BVP 2024 metais turėtų padidėti tik iki 1,7 proc.“ –  pastebėjo EP narys Bronis Ropė.  

Europos ilgalaikis konkurencingumas būtų vystomas, investuojant daugiametės programos lėšas į skaitmenines ir giliąsias technologijas. Giliosios technologijos neatsiejamos nuo inžinerinių inovacijų, mokslinių atradimų ir glaudžios tarpusavio sinergijos su verslu. Šios technologijos apima pažangius įrankius, tokius kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys (angl. big data), mašininis mokymasis (angl. mashine learning), biotechnologijos, robotika, fotonika ar elektronika. Numatoma, kad 160 mlrd. eurų investicijų galėtų būtų skiriama Europos strateginių technologijų platformos (STEP) vystymui, o tikslinėms programoms papildomai skirta 10 mlrd. eurų.

„Europos Sąjungos finansinė programa galėtų būti lankstesnė ir mažiau biurokratiška. Tai leistų greičiau perskirstyti lėšas, jas nukreipiant toms sritims, kurios susiduria su problemomis.“ – teigė europarlamentaras.