EP narys Bronis Ropė: „Geros žinios žemdirbiams iš Briuselio. Ar tokių pat gerų sulauksime iš žemės ūkio ministro?“
2023-09-20

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete buvo balsuojama dėl Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto 2024 metams. Džiugu, kad buvo pritarta reikšmingiems pakeitimams, kurie leistų judėti link tiesioginių išmokų galutinio suvienodinimo, užtikrintų papildomą paramą šalių narių ūkininkams, gaunantiems mažesnes tiesiogines išmokas už kitų bendrijos šalių ūkininkus. Žemdirbiai neduos sumeluoti, kad nesąžiningai mažų tiesioginių išmokų problema ES biurokratų gėdingai vilkinama jau antrą dešimtmetį –  tad nepaprastai džiaugiuosi, kad sistemingu, kryptingu, kantriu darbu pradedame pasiekti apčiuopiamo rezultato.

Dirbantys žemės ūkyje turi gauti adekvatų atlyginimą

Tam, kad pagerintume finansinę Lietuvos ūkininkų padėtį, kai gamybos ir darbo užmokesčio kaštai smarkiai išaugo, pasiūlymuose, kurie buvo įrašyti į BŽŪP dokumento projektą, nurodėme, jog būtina kurti tokias darbo vietas žemės ūkyje, kuriose būtų mokamas adekvatus užmokestis.  

„Žemės ūkio sektorius ir čia dirbantys žmonės itin pažeidžiami, nes grūdai, kukurūzai ar kitos auginamos kultūros gali neužderėti dėl sausrų, liūčių ar įsiveisusių kenkėjų. O tai reiškia, kad ūkininkas ir jo darbuotojai praranda didelę dalį uždarbio. Negana to, supirkėjų taikoma kainodara ir tarptautinės žemės ūkio produkcijos rinkos tendencijos diktuoja sąlygas, kurios, deja, ne visuomet yra palankios ūkininkams, dirbantiems sąžiningai ir atsakingai.“ – sakė europarlamentaras Bronis Ropė.

Teikiant Europos Sąjungos finansinę paramą, suteikiama galimybė kaimo ir nuo didžiųjų miestų nutolusių regionų ekonomikai vystytis. Maža to, ši parama leidžia ūkiams išsilaikyti, net jei susiduriama su rimtais ekonominiams iššūkiais ar nepalankioms klimato sąlygoms. Papildomos lėšos gali būti aktyviai investuojamos ir į moderniųjų technologijų gamyboje pritaikymą. „Žemės ūkio verslas, kuris taiko technologines inovacijas, didina savo ūkių gamybos apimtis ir našumą, o tai leidžia generuoti didesnes pajamas, todėl ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.“ – akcentavo B. Ropė.

Jaunimas turi ateiti į žemės ūkio sektorių

Į BŽŪP dokumentą papildomai įtraukti pasiūlymai, kurie reikšmingai pagerintų jaunųjų ūkininkų sąlygas. Pasiūlymuose pabrėžiame, kad jaunųjų ūkininkų gaunamos pajamos turi būti tvarios. Taigi pajamų dydis, gaunamas iš ūkininkavimo, nemažėtų tik tokiu atveju, jei egzistuotų etiškos rinkodaros kainos ir  būtų pasirašomos ilgalaikės tiekimo sutartys.

Ne ką svarbiau investuoti ir į mokslą, jei norima, kad žemės ūkis būtų perspektyvi verslo šaka. „Deja, bet tenka pripažinti, kad didžioji dalis ūkininkų yra pensinio amžiaus. O jauni ūkininkai dažniausiai perima ūkius iš tėvų ar senelių, tačiau turime labai mažai jaunimo, kuris ryžtasi pradėti ūkininkauti nuo nulio ar mokytis žemės ūkio specialybių aukštosiose mokyklose. Dėl šios priežasties BŽŪP gairėse numatėme, kad šalys narės turi ieškoti būdų, kaip pritraukti studentų ir didinti tokių studentų, kurie mokytųsi žemės ūkio profesijų, skaičių.“ – dėstė europarlamentaras.  

Negana to, jaunus žmones paskatintume dirbti žemės ūkio sektoriuje, jei šalyse narėse būtų išvystyta patogi transporto infrastruktūra. Tokiu atveju, jaunieji ūkininkai galėtų lengvai keliauti darbo reikalais iš vienos vietos į kitą. „Keliai Lietuvoje yra itin prastos būklės – duobėti ir provėžuoti. Lyg to būtų maža, tarpmiestinių autobusų ar traukinių tvarkaraščiai keičiami, mažinant jų reisų skaičių. Dėl šių priežasčių negalime užtikrinti, jog jaunas ūkininkas gali būti mobilus  ir dirbti vienoje vietoje, o gyventi mieste.“ – dėstė europarlamentaras.  

Sisteminės krizės žemės ūkyje taip pat atbaido jaunimą nuo žemės ūkio. Vienas iš tokių pavyzdžių – pieno krizė, kai pieno supirkimo kainoms smarkiai kritus žemyn, ūkininkai patyrė didžiulius finansinius nuostolius, nes turėjo pardavinėti pieną už mažesnę kainą nei jo reali savikaina. Tokie nemalonūs pavyzdžiai neskatina jaunų žmonių pradėti vystyti žemės ūkio verslą, nes dažniausiai bijoma, kad toks verslas tik pareikalaus daug sąnaudų, tačiau grąžos už darbą taip ir neatneš.

Dėmesys LEADER programai

LEADER iniciatyva skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai įsitraukti į bendruomenines veiklas. Minėta iniciatyva itin reikalinga, nes bendram darbui sujungia vietos valdžią, verslo ir nevyriausybinį sektorių.

Projektai ir iniciatyvos, teikiamos pasinaudojant LEADER programa – padeda užtikrinti, kad regioninės vietovės bei kaimai gautų lėšas, kurios būtų nukreipiamos į mokymus, viešųjų poilsio paslaugų ir infrastruktūros kūrimą bei atnaujinimą. Svarbu paminėti, kad ši programa leidžia mažinti skurdą ir socialinę atskirtį tarp miestų bei šalies regionų. Taigi programos svarba kaimui ir čia gyvenantiems žmonėms  –  itin reikšminga.

„Turime siekti, kad LEADER projektai pirmiausia orientuotųsi į jaunimą, gyvenantį kaimo vietovėse. Šiam jaunimui galėtume suteikti pirmenybę teikti projektus, kad pastarieji atlieptų ir jaunosios kartos, kuri gyvena regionuose, poreikius.“ – sakė europarlamentaras B. Ropė.

Bendros žemės ūkio politikos modelis turi būti toks, jog jo įgyvendinimas leistų šalių narių ūkininkams uždirbti ir pragyventi iš ūkininkavimo.

Ar Briuselyje priimtus sprendimus žemės ūkio ministras sugebės paversti naudingais Lietuvai?

Apmaudu, kad nors Europos Parlamente su kolegomis įdedame daug darbo, kad būtų priimti Lietuvai naudingi sprendimai, žemės ūkio ministerija nesugeba jų veiksmingai išnaudoti. Pavyzdžiui, nepaisant skambių LR žemės ūkio ministerijos ambicijų didinti ekologinės gamybos plotus Lietuvoje, po žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paaiškėjo, kad 2023 m. ekologinių ūkių plotai sumažėjo 18 proc. Pieno sektorius traukiasi akyse, ūkininkai griebiasi už galvų girdėdami ketinimus juos apkrauti naujais mokesčiais. Strateginį žemės ūkio planą, numatantį, kaip Lietuva panaudos ES lėšas, žemės ūkio ministerija parengė itin menkai įsiklausydama į tikrųjų šios paramos gavėjų – žemės ūkio praktikų – siūlymus.

Tad kiek bedėtume pastangų Europos Parlamente, kiek besistengtume su žemdirbiais kovoti už sklandų Lietuvos apsirūpinimą maistu, labai svarbu, kad su šiais iškovotais rezultatais pirmiausiai ūkiškai ir šeimininkiškai tvarkytųsi žemės ūkio ministras. Belieka viltis, kad kada nors taip ir bus.

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com