Plenarinės sesijos metu Europos Parlamente viešėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri skaitė savo metinį pranešimą apie padėtį bendrijoje.
Tikėtasi, kad pirmininkė savo kalboje akcentuos ką pavyko padaryti vien per praeitus metus ir likusį kadencijos laiką, tačiau EK vadovė kalboje apžvelgė visą laikotarpį, nuo tos akimirkos, kai ji perėmė vadovavimą Komisijai iš Jeano-Claude Junckerio, iki dabar. Žinoma, pirmininkė Ursula von der Leyen nemažai dėmesio skyrė ateities darbams, kurių, deja, nepavyko įgyvendinti šioje kadencijoje, akcentuojant tokių darbų svarbą Europos Sąjungai.
Susidarė įspūdis, kad pirmininkė gali siekti perrinkimo, nes savo kalboje išskirtinai daug dėmesio skyrė nuveiktiems darbams. Taigi, Ursula von der Leyen pranešime galima buvo jausti šiek tiek rinkiminio prieskonio.
Šiemet pirmininkė savo metiniame pranešime išskirtinai daug dėmesio skyrė ūkininkams. Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Bendroji žemės ūkio politika po 2027 metų – itin svarbi, nes jos laikantis galima orientuotis į rezultatyvesnę žemdirbystę. Maža to, pastebėta, kad ši politika padeda taikyti tikslingesnes tiesiogines išmokas ir kaimo plėtros intervencines priemones. Džiugu, kad Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką bendrijos šalyse nebeturi būti diskriminacijos, todėl jei pirmininkė būtų perrinkta antrai kadencijai, būtų stengiamasi tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo, jog konkurencinės sąlygos būtų panašios.
Pasigedau, kad pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje ne vien keltų aktualias Europos Sąjungos ir jos žmonių problemas, bet ir aiškiai išdėstytų, kaip ji įsivaizduoja tokių problemų sprendimą. Pavyzdžiui, pirmininkė teigė, kad bendrijoje trūksta didelio skaičiaus kvalifikuotų darbuotojų, bet nėra aišku, kaip ketinama spręsti šią problemą. Gal ketinama didesnes lėšas skirti švietimui ir mokslui, kad būtų galima patiems išsiugdyti tokius specialistus. O gal – taikyti tam tikras subsidijas technologijos įmonėms, kurios pasiūlytų praktikos ar darbo vietas jauniems specialistams, kurie vėliau būtų išsiugdomi kaip aukštos kvalifikacijos profesionalai.
Ir Lietuvoje susiduriame su kvalifikuotų specialistų stoka – neturime pakankamai mokytojų, gydytojų ar slaugytojų. Ar tikrai tam, kad suvaldytume darbuotojų trūkumo problemą, turime atsivežti žmones iš svetur? Gal reikėtų daugiau kalbėti, ko imsimės, kad Europa nesentų ir joje augtų gimstamumo lygis, jei norime išlikti ir tapti stipriais?
Europos Komisijos pirmininkės kalboje pasigedau dėmesio socialinėms problemoms. Europos Sąjungos piliečiai, nesvarbu kur begyventų, turi gauti orias pajamas, iš kurių galėtų pragyventi.
Visą Europos Komisijos pirmininkės kalbą galite pamatyti čia.
