Jau rytoj Europos Parlamente balsuosime, jog naudotume daugiau atsinaujinančios energijos, nes tai leistų didinti energetinę Bendrijos nepriklausomybę. Maža to, svarbu paminėti, kad jei iki 2030 metų net 42,5 proc. Sąjungoje suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonomika  galėtų ištrūkti iš recesijos ir dar intensyviau vystyti minėtos energijos sritį, kuriant joje naujas darbo vietas, inovacijas ir taip įgyjant konkurencinį pranašumą. Juk, energija yra vienas svarbiausių gamybos ir pramonės veiksnių, todėl jos paklausa yra nuolatinė ir itin svarbi. Negana to, atsinaujinančios energijos plėtra būtų reikšminga, nes padėtų išspręsti energijos nepritekliaus problemą, su kuria susiduria net 35 mln. europiečių.

Kitas svarbus klausimas – ukrainietiškų grūdų eksporto organizavimas per Europos Sąjungos ir Ukrainos solidarumo koridorius. Agresorei Rusijai atsisakius atnaujinti tarptautinį susitarimą, kuriuo iš  Ukrainos Juodosios jūros uostų buvo galima gabenti grūdus, minėti grūdai yra transportuojami sausumos keliais. Visgi, solidarumo koridoriais eksportuojami grūdai pasilieka Europos Sąjungos rinkoje, taip ir nepasiekdami trečiųjų šalių Afrikos žemyne, kur žmonės susiduria su badu.  Kadangi ukrainietiški grūdai yra pigesni nei lenkų, vengrų, bulgarų, rumunų ar lietuvių ūkininkų, Bendrijos ūkininkams iškyla reali grėsmė patirti gamybos nuostolius, nes verslai, natūralu, renkasi pirkti pigesnę žaliavą.  Neužtikrinant sklandaus ukrainietiškų grūdų eksporto per tranzitines šalis, rizikuojame, kad Europos Sąjungoje pagamintų  grūdų kaina bus dempinguota – grūdai bus parduodami už dirbtinai žemą kainą. Nebejotinai, visa tai sukels didelius finansinius nuostolius Bendrijos ūkininkams, todėl sprendimas kaip padėti Ukrainai transportuoti grūdus už Europos Sąjungos ribų – itin reikalingas.

Plenarinės sesijos metu svarstysime ir balsuosime dėl Europos Sąjungos vartojimo kreditų taisyklių, kurios leistų užtikrinti efektyvesnę vartotojų apsaugą, jog turėtume kuo mažiau atvejų, kai prasiskolinę žmonės ar namų ūkiai negeba grąžinti įsiskolinimų. Sieksime sugriežtinti vartojimo kreditų reklamos ir vertinimo taisykles, kurios yra taikomos vertinant žmogaus galimybes skolintis ir grąžinti įsiskolinimą. Šios priemonės, jei jos bus priimtos, apsaugos žmones nuo situacijų, kai jų kreditas pereikvojamas. Taigi, naujos vartojimo kreditų taisyklės užkirs kelią skolintis tokiems asmenims, kurie jau ir taip nebepakelia turimos skolos naštos.

Ne ką mažiau svarbu paminėti, kad Strasbūre daug dėmesio skirsime ir aplinkosauginiams klausimams spręsti. Balsuosime ir dėl naujų aviacinio kuro taisyklių, kurios įpareigotų tokio kuro tiekėjus iki 2050 metų Europos Sąjungos oro uostams teikti bent 70 proc. tvaraus kuro. Toks tvarus kuras būtų gaminamas iš panaudoto kepimo aliejaus, žemės ūkio ir medienos atliekų bei dumblių.