EP narys Bronis Ropė: „Nepalanki paramos politika šienauja ekologinius ūkius dalgiu“
2023-09-11

Šiemet net 14 proc. sumažėjęs bendras deklaruotas ekologinių ūkių plotas byloja, kad ūkininkaujantiems ekologiškai tokia veikla tampa nepelninga ir neperspektyvia. Paradoksalu, kad vietoj planuoto proveržio, ekologiniai ūkiai mažina dirbamos žemės ir gamybos apimtis, o kiti – išvis nutraukia tokią veiklą.

Apgailėtina, kad šiemet Lietuvoje turime pripažinti vieną didžiausių kada nors buvusių nuosmukių ekologinėje žemdirbystėje. Juk, planavome šalyje pasiekti proveržį ekologinėje gamyboje iki 2030 metų, padvigubinant ekologinės žemdirbystės plotus. Europos Komisijos komunikate, kuriame pateiktas ekologinės gamybos plėtros veiksmų planas, Europos Sąjunga įsipareigojo pasiekti, kad net 25 proc. žemės ūkio paskirties žemių būtų dirbamos ekologiškai. Tuo tarpu, Lietuvoje žemės ūkio paskirties teritorijos, kur ūkininkaujama ekologiniu būdu, turėtų sudaryti 16 proc. iki 2030 metų.

Nesuprantama, kaip Žemės ūkio ministerija sugebėjo parengti tokį Strateginį planą, kuris  naikina šalies ekologinės žemdirbystės sektorių. Tiesa, šios vasaros pabaigoje, minėta ministerija puolė taisyti klaidas, kviesdama žemdirbius teikti pastabas Strateginio plano korekcijoms. Pasigirdo siūlymai skirti didesnes išmokas ūkininkaujantiems ekologiškai, tačiau ar tai padės?

Nepalanki paramos sistema ūkininkaujantiems ekologiškai

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija itin skatina ekologinę žemdirbystę, išskiriant jos reikšmę ir svarbą klimato taršai bei ateities perspektyvas. Ekologiškų produktų rinka sparčiai auga Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, 2020 metais ekologiškų produktų gamyba ir pardavimas paaugo net 15 proc. ir sudarė 52 mlrd. eurų sumą.

Panašu, kad vietoj to, kad Lietuva sparčiai žengtų ir įsitvirtintų perspektyvioje ekologinio ūkininkavimo srityje, judame atgalios. Pasak Oficialiosios statistikos portalo, ekologinės gamybos ūkiuose auginamų gyvulių ir paukščių skaičius pernai metų pabaigoje buvo mažesnis ir sudarė 57 891 galvijų, vietoj 59 151 galvijų, užaugintų 2021 metais.  Ekologinio žemės ūkio augalų derlius taip pat gerokai sumažėjo, lyginant su 2020 metais. Pavyzdžiui, javų (įskaitant sėklas) derlius 2020 metais siekė net 292 361,80 tonos, tuo tarpu pernai metais buvo gerokai skurdesnis ir sudarė tik 198 918,51 tonos.

Taigi, ką darome ne taip, kad šalyje nyksta ekologinis ūkininkavimas? Natūralu, kad sudėtinga ekonominė situacija Europos Sąjungoje galėjo turėti neigiamos įtakos ekologinės produkcijos rinkai. Tikėtina, kad ekologiškai užaugintos produkcijos paklausa susitraukė, nes pirkėjai dėl milžiniškos infliacijos, brangusio maisto ir energetikos kainų, rinkosi pigesnius produktus.

Vis dėlto, nemanau, kad turėtume ekologinių ūkių bėdas nurašyti vien į recesiją įklimpusiai ekonomikai, nes tai būtų neteisinga.  Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ekologiniai ūkiai nyksta Lietuvoje – skurdi parama ir nepakankamas Žemės ūkio ministerijos dėmesys šiai ūkio šakai. Ministerija buvo parengusi Lietuvos ekologinių ūkių rėmimo gaires 2023-2027 metų laikotarpiui, kuriose numatė skirti ekologiniam ūkininkavimui 325 mln. eurų paramos lėšų, perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo – 78 mln. eurų.

Ekologiniai ūkiai nori palankesnių sąlygų kuo skubiau

Jei Žemės ūkio ministerija su Vyriausybė neims spręsti ekologinių ūkių problemų, didinant finansines paskatas, tokie ūkiai bus priversti išnykti. Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai negali būti maitinami vien pažadais ar liaupsėmis, kad jų verslas rūpinasi klimato kaita ir tvarumu, tačiau tuo pat metu gauti gerokai mažesnį finansavimą. Savaime suprantama, kad niekas nesiims vystyti ir plėtoti ekologinių ūkių vien vedinas altruistinės idėjos, kai nėra gaunamos realios pajamos, o daugeliu atvejų tenka skaičiuoti ir nemažus finansinius nuostolius. Juk, ūkininkai taip pat turi išmaitinti savo šeimas, išleisti vaikus į mokyklas ar mokėti paskolas bankams.

Svarbu siekti, kad šiandien ūkininkai drauge su ministerija diskutuotų ir apsibrėžtų tikslų Lietuvos ekologinės žemdirbystės planą, kuriame būtų numatyta ne vien didinti finansinę paramą ekologiškai ūkininkaujantiems, bet ir  apibrėžti ekologišką žaliavą perdirbančių įmonių veiklos gaires,  įvertinti pasaulines ekologinės rinkos tendencijas ar numatyti ekologinių produktų realizacijos modelį.

Vertinant tai, kad ekologiškų produktų suvartojimas per pastaruosius metus sumažėjo dėl smarkiai augusių visų maisto produktų kainų ir tuo pat metu ženkliai kritusių supirkimo kainų, ekologiniams ūkiams tampa vis sudėtingiau išsilaikyti. Taigi, kodėl neįvedus mokestinių lengvatų ekologiškai užaugintam maistui? Juk, tai būtų naudinga ne tik ekologinės žemdirbystės sektoriui ir jo tvariai plėtrai, nes paskatintų šios produkcijos pirkimus, bet ir pirkėjams, kurie galėtų įsigyti ekologišką maistą gerokai pigiau.

Siekiant sukurti palankesnes sąlygas ekologinės žemdirbystės plėtrai šalyje, vertėtų pasiūlyti teikti ekologišką produkciją šalies mokykloms, darželiams ir gydymo įstaigoms. Jei su Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijomis pavyktų suderinti ir reglamentuoti sveikatai palankaus maisto pristatymo grandinę šalies mokykloms ir darželiams, tai galėtų pagerinti ir vaikų sveikatą bei keisti jų mitybos įpročius. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, antsvorio turi net 15 proc. berniukų ir 14,6 proc. mergaičių, o nutukę iš jų atitinkamai yra 6,4 proc. ir 5,3 proc. Negana to, ekologinės produkcijos teikimas švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigoms leistų realizuoti gerokai didesnius tokios produkcijos kiekius, todėl ir generuoti didesnį ūkininkų uždarbį.  

Lietuva turi potencialą ir gali tapti ekologinės žemdirbystės lydere Baltijos šalyse pagal pagaminamos produkcijos kiekį ir aukštą produktų kokybę. Neiššvaistykime šio potencialo!

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com