EP narys Bronis Ropė: „Sukurkime sąlygas Lietuvoje ir svetur išsilavinusiam jaunimui kurti ateitį gimtinėje“
2023-07-27

Mokslo metus užbaigę mokiniai, jų tėvai ir mokytojai – nežinioje, nes nėra tikri, kaip švietimo sistema bus organizuojama ateinantį mokslo metų sezoną, kuris startuos jau po poros mėnesių. Ar tikrai paskubomis suregzta švietimo reforma, kuri iš esmės keičia visą Lietuvos švietimo sistemos modelį, priartins mus prie aukštų kokybės standartų švietime ir leis užtikrinti gerus besimokančiųjų rezultatus?

Europos Sąjunga suinteresuota, kad Lietuvos jaunimas gautų kokybišką išsilavinimą ir įgytų tarptautinės patirties, todėl studijos ar profesinių kompetencijų kėlimas neturi apsiriboti vien mokslais vietinėse šalies švietimo įstaigose. Švietimo, kaip ir gamybos ar eksporto, neturi riboti jokios sienos bendrijos šalyse, jei norime, kad jauni žmonės įsitrauktų į inovacijų kūrimo iniciatyvas, mokėtų taikyti įgytas žinias praktikoje ir galėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką. Svarbiausia, kad tokie jauni žmonės, sukaupę patirtį svetur – grįžtų į Lietuvą, o čia jiems sukurtume sąlygas – gerai apmokamas darbo vietas, galimybę įsigyti būstą, gauti socialines paslaugas ir išplėtotą infrastruktūrą.

Švietimo reformos tikslas – aukštesnė kokybė. Ar mums pavyks?

Pasak Švietimo ministerijos, nuo rugsėjo 1 dienos atnaujinamos bendrojo ugdymo programos, vidurinis ugdymas irgi, matyt,  neišvengs pasikeitimų – planuojama, kad išplėstiniu kursu bus mokomi tik du dalykai. Taigi, išeitų, kad vidurinėje mokykloje mokiniai turės lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos kursus. Įdomu, ar gamtos ir fizikos dalykai, būtini, pavyzdžiui, biotechnologinėms specialybėms, nebus įtraukti į vidurinių mokyklų programas? Ar nebus taip, kad vėl darbo rinkai „prigaminsime“ vien humanitarų, kurie vargiai galės savo įgytas žinias pritaikyti farmacijos, gamybos, automatizavimo, automobilių pramonės ar medicinos srityse.

Sveikintina, kad jau kitąmet mokiniai, baigę mokyklas, galės gauti elektroninius atestatus. Vis dėlto, ar tai, kad mokinys gaus ne popierinį, o elektroninį atestatą, padidins mokslo kokybę ir jo mokymosi rezultatus? Atnaujintos bendrojo ugdymo programos įsigalios jau nuo ateinančių mokslo metų pradžios, tačiau naujų vadovėlių pedagogai vis dar nesulaukia.

Noriu tikėti, kad šios perrašytos programos yra akredituotos ir įvertintos švietimo profesionalų, parengtos vadovaujantis geriausiomis Europos Sąjungos šalių švietimo praktikomis.

Ką Lietuvos jaunimui siūlo Europos Sąjunga?

Dalyvaudamas renginiuose Lietuvoje, dažnai sulaukiu klausimų – kaip bendrija prisideda prie šalies jaunimo ugdymo iniciatyvų. Manęs teiraujasi, kokias programas Europos Sąjunga siūlo besimokantiems ir studijuojantiems lietuviams.

Visuomet, kai tik galiu, stengiuosi paskatinti jaunus žmones dalyvauti „Erasmus +“ programoje. „Erasmus +“ iniciatyvoje įgyjama tarptautinė patirtis, kai galima studijuoti, kelti kompetencijas ar tobulėti neformaliojo ugdymo srityje. Džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti kolegas Europos Parlamente gerokai didinti šiai programai finansinį krepšelį, kad jauni žmonės, taip pat ir iš Lietuvos, galėtų keliauti po ES semtis patirties.

Minėta programa skirta ne vien universitetuose ar kitose aukštosiose mokyklose studijuojantiems jauniems žmonėms, bet ir besimokantiems bendrojo ugdymo mokyklose.

Visi sutinka, kad Lietuvos švietimo sistema turi būti kokybiška, tačiau ar pasieksime kokybės, kai taip dažnai ją reformuojame, o šalies jaunimą  nuolat paverčiame tokių reformų eksperimentais?

 

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com