Viešai kalbama, kad maisto kainų šuolio negalime nurašyti vien Ukrainos karui
2023-02-14

Viešai kalbama, kad maisto kainų šuolio negalime nurašyti vien Ukrainos karui, energetikos išteklių pabrangimui, bet ir verslininkams, kurie reaguodami į nepalankią ekonominę situaciją, apsidrausdami pakėlė maisto kainas.

Pasak „Eurostat“, maisto kainų brangimas Lietuvoje – vienas didžiausių, nes maisto kainos praėjusių metų rudenį, lyginant su 2021 metų lapkričiu, augo net 34,7 proc. Tiesa, pagal maisto kainų augimą, nepralenkėme tik Vengrijos, kurioje maistas brango 49,2 proc.

Lietuviai – išleidžia beveik daugiausia pinigų maistui visoje Europos Sąjungoje. Maistui skiriame 20,3 proc. nuo savo pajamų, todėl maisto pabrangimas gali itin skaudžiai atsiliepti daliai namų ūkių. Pavyzdžiui, Liuksemburge gyventojai maistui skiria tik 8,5 proc., airiai – 8,7 proc. nuo pajamų. Elektros kainos pokytis Lietuvoje, lyginant užpernai ir pernai metus, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir sudarė net 256 proc.

Ekspertai pastebi, kad mažmeninės prekybos parduotuvės, prekiaujančios maistu, užpernai prekes pardavė vidutiniškai taikydamos 32 proc. antkainį. Spėjama, kad maisto prekybos srityje grynojo pelno norma, kuri įprastai siekia apie 5 proc., už praeitus metus turėtų būti daug didesnė.

Sudėtinga paaiškinti, kad Lietuvos rinkoje parduotų maisto produktų gamintojų kainos per metus padidėjo 35,8 proc., o užsienio rinkoje parduotų maisto produktų – 10,4 proc. Ar parduodant maistą Lietuvos rinkoje, galėjo staigiai išaugti maisto produktų gamybos sąnaudos?

Neabejotinai maisto produktai Lietuvoje brango gerokai daugiau nei kitose bendrijos šalyse, nes maisto gamybos ir pardavimo grandinėje dalyvaujantys tarpininkai permetė padidėjusios kaštus ant pirkėjų pečių.

Ar su itin aukštomis maisto kainomis kovosime tik skaidrindami rinką ir skelbdami viešai informaciją apie produktų kainas? Kodėl Vyriausybė nesvarsto kitų alternatyvų – mokestinės bazės koregavimo ir lengvatų įvedimo? Žmonės pavargo, jie nori sprendimų čia ir dabar.

NUOTRAUKOS

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com