Stebėdamasis, kaip gali taip milžiniškai augti maisto kainos, kai energetinių išteklių kainos mažėja, kreipiausi į Konkurencijos Tarybą ir LR Vyriausybę, kad pastarosios institucijos įvertintų maisto tiekimo grandinę, kurioje gali būti atvejų, kai konkurencija yra iškreipiama, taikant kartelinius susitarimus. Pavyzdžiui, dujos dėl sumažėjusio jų naudojimo, esant gana šiltiems orams visoje Europoje ir Lietuvoje, atpigo – „Get Baltic“ biržoje dujų kaina Lietuvoje siekė 68,60 Eur/MWh. Atpigo ir kuras, todėl maisto produktų transportavimo kaštai turėjo būti gerokai mažesni. Šiandien populiariausio 95-ojo benzino kaina už litrą svyruoja nuo 1,4 iki 1,58 euro.
Infliacija, kuri darė įtaką maisto produktų ir paslaugų pabrangimui Lietuvoje išlieka stabilia ir netgi mažėja – sudaro 21,7 proc. Maža to, peržiūrėjus statistinius duomenis apie žemės ūkio produktų supirkimo kainas, galima matyti, kad jos mažėjo. Pavyzdžiui, žemės ūkio produktų kainų indeksas praeitų metų spalį sudarė 187,1 proc., tuo tarpu – lapkritį buvo mažesnis ir siekė 182,0 proc. Rugių supirkimo kainų indeksas taip pat mažėjo atitinkamais mėnesiais net 20 proc.
Vertinant visus šiuos faktorius, išties, nesuprantama, kodėl maisto kainos tokios aukštos ir kyla toliau?
Atsakydama į mano prašymą tirti maisto grandinę, siekiant išsiaiškinti, ar prekybininkai ir maisto tiekėjai neužsideda papildomų antkainių ir neriboja konkurencijos, kad nuo šių metų pradžios valstybinės institucijos vykdys maisto kainų ir tiekimo grandinės stebėseną, skelbdamos tokią informaciją viešai informaciniame portale www.produktukainos.lt. Tikimasi, kad kainų viešinimas leis didinti konkurenciją, skaidrinti rinką ir informuoti vartotojus apie palankiausias jiems mažmenines maisto kainas. Viešinimas kainų – gera iniciatyva, tačiau ar nedubliuojame tokių funkcijų, kai jau turime tokius portalus kaip „Pricer.lt“, kur skelbiamos ir lyginamos maisto produktų kainos.
Viena vertus, džiaugiuosi, kad mano kreipimaisi į Konkurencijos Tarybą ir LR Vyriausybę, panašu, nenuėjo veltui. Lietuvos bankas ketina atlikti detalesnę maisto kainų raidos analizę ir pristatyti rezultatus jau vasario mėnesį. Kita vertus, apgailestauju, kad Vyriausybė atsisakė inicijuoti maisto tiekimo grandinės tyrimą, motyvuodama, kad ji nevykdys rinkos reguliavimo, o verčiau sieks palaikyti šalies gyventojų perkamąją galią, indeksuojant pajamas.
Jei valstybė skirs lėšas pajamų indeksavimui, tokiu atveju nukentės šalies pensininkai ar kitos šalies biudžetu finansuojamos paslaugos, o nesąžiningi prekybininkai ar kiti tarpininkai toliau pelnysis žmonių sąskaita. Ar tai, kad Vyriausybė didins minimalią mėnesio algą 15 proc. ir pakels neapmokestinamą pajamų dydį iki 625 eurų sumos, papildomai nekainuos šalies verslininkams, kuriems dar daugiau kainuos išlaikyti darbuotoją. Natūralu, kad ieškodami, kaip kompensuoti praradimus, verslas gali dar labiau pabranginti tuos pačius produktus ir paslaugas, todėl atlyginimų padidinimas grįžtu bumerangu atgal tiems patiems žmonėms. Maža to, ar toks padidinimas pakankamas, kad kompensuoti žmonių išlaidas maistui, kuris brango rekordiškai – sūris ir varškė pabrango 56,2 proc., cukraus kaina išaugo iki 60 proc. ar miltų kaina, kuri šoktelėjo net 60,7 proc. ?
Vyriausybė turėtų ieškoti papildomų priemonių, kaip pažaboti maisto kainas, papildomai nepakraunant darbdavių naujais mokesčiais. Viena iš tokių priemonių – PVM lengvatos maisto produktams taikymas Lietuvoje.