Žmonės nebeišgali įpirkti maisto – pabrangęs maistas verčia atsisakyti kitų būtiniausių prekių ir paslaugų ar vėluoti su sąskaitų apmokėjimu.
Mėnesinis vidutinis darbo užmokestis į rankas pernai metų trečiąjį ketvirtį sudarė 1126,7 eurų, kuris lyginant su už praeitų metų tuo pačiu ketvirčiu sudarė 1012,4 eurus. Šie skaičiai rodo, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje neaugo itin sparčiai.
Skandalinga, kad Lietuvoje turime net 9 proc. žmonių, kurie negali sau leisti kas antrą dieną nusipirkti mėsos ar žuvies produktų. Užpernai net 30 proc. vidutinių vartojimo išlaidų gyventojai skyrė maistui. Tuo tarpu, pernai būtiniausioms išlaidoms, tokioms kaip maistui, būstui, vandeniui, elektrai ar sveikatai, gyventojai išleido net 63,9 proc. visų išlaidų, skirtų vartojimui.
Išties, paradoksalu, kad infliacija šalyje lėtėja, tačiau maisto kainos išlieka aukštos. Man pradėjus ieškoti atsakymų, kodėl taip yra, Lietuvos bankas įsipareigojo atlikti maisto kainų augimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai lėmė maisto produktų kainų augimą. Ar toks tyrimas bus išsamus, jei bankas iškart pareiškė, kad kartelinių santykių maisto prekių rinkoje – neketina vertinti.
Kiek dar lauksime nieko nedarydami tam, kad išspręsti maisto kainų problemą? Ar tikrai stokojame priemonių, kurios galėtų atpiginti maisto produktus? Kodėl Lietuvos vyriausybė nenori pradėti taikyti PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams? O gal mažiau uždirbantiems vienišiems tėvams ar senjorams būtų galima skirti vienkartines 100 eurų išmokas, kurios galėtų būti panaudojamos maisto pirkimui?
Daugiau apie kainas čia.
NUOTRAUKOS
