Dujos atpigo dėl sumažėjusio jų naudojimo esant gana šiltiems orams visoje Europoje. „Get Baltic“ biržoje dujų kaina Lietuvoje siekė 72,07 Eur/MWh. Sumažėjusias dujų kainas turėtų pajusti ir vartotojai. Tenka apgailestauti, kad džiūgauti dėl nukritusių kainų, negalime, nes šis atpigimas yra tik laikinas – atšalus orams, dujų kaina turėtų vėl padidėti.

Viena vertus, išties, gerai, kad sumažėjęs dujų vartojimas esant šiltiems orams, leidžia dujas pirkti už palankią kainą, todėl saugyklas laikyti užpildytas net 88 proc. Kita vertus, jau dabar reikia pradėti ruoštis apsirūpinti reikiamu kiekiu dujų kitai žiemai, kai dėl dujų reikės pakovoti ir su Kinija, kuri dėl COVID-19 situacijos šalyje šiandien susiduria su gerokai mažesniu suskystintų gamtinių dujų poreikiu.

Dujų, kurioms nustatyta 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinė kainos riba, vartojimas bendrijos šalyje mažėja, tačiau auga suskystintų dujų pasiūla. Nukritusi dujų rinkos kaina leis sutaupyti lėšas biudžete, kurios skiriamos kompensacijoms. Pasak specialistų, mažėjusios energijos kainos leis maždaug milijardu eurų sumažinti biudžeto deficitą.

Dujų stygius lems tai, kad Europa kitąmet mažins dujų vartojimą arba keis kitais alternatyviais šaltiniais. Tam, kad apsisaugoti nuo dujų deficito, Lietuva kuo skubiau turi įgyvendinti jūros vėjo elektrinių projektus, vystyti intensyvią saulės energetikos plėtrą ir atlikti spartesnį elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa.
Norėtųsi, kad Lietuva gebėtų diversifikuoti energetikos gamybos rinką, kad galėtų nesikliauti energijos gamyboje vien dujų žaliava, o pereiti link žaliosios energetikos, kuri tausoja aplinką. 2-iejų gigavatų problema vis dar nėra išspręsta, todėl saulės elektrinės negali būti jungiamos prie perdavimo tinklo. Lietuvos energetikos rinka turi būti moderni ir nebūti pažeidžiama išorinių veiksnių.