Ar nebus taip, kad jau visai netrukus, net negalėsime pagalvoti, kad galime išeiti į pensiją, nes darbas sulaukus 70 metų taps savaime suprantamu dalyku? Lietuva susiduria su demografine krize dėl senstančios visuomenės ir sąlyginai mažo gimstamumo, o tai lemia didėjantį pensininkų skaičių. Pasak Oficialios statistikos portalo, 2021 metais senatvės pensiją Lietuvoje gavo 664,182 žmonės, o išlaidos senatvės pensijoms viso sudarė 3,1243 mlrd. eurų.

Šiuo metu socialinio draudimo sistema ir pensijos finansuojamos iš apdraustųjų ir draudėjų įmokų, o bendroji pensijos dalis iš valstybės biudžeto, į kurį sunešamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Dirbančių pensininkų skaičius auga. Jei 2010 metais dirbo tik apie 9 proc. pensinio amžiaus žmonių, tai pernai pensininkų, kurie dirbo, dalis padidėjo ir sudarė 12 proc., o tai sudaro net 71,2 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. 2026 metais vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins ir pasieks 65 metus.

Diskutuojant apie pensinio amžiaus ilginimą, pamirštama atsižvelgti į gyvenimo trukmės rodiklius. Žmonių šlubuojanti sveikata gali užkirsti kelią vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti darbo rinkoje. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Vilniaus mieste siekia 80,08 metus, tuo tarpu Kelmės rajono savivaldybėje – 72,90.

Tenka apgailestauti, kad kasmet auga ir mirusių gyventojų skaičius, kuris byloja apie sveikatos apsaugos sistemos spragas. Daugiausia žmonės Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, kurių galima išvengti koreguojant gyvenimo būdą ir didinat sveikatos paslaugų prieinamumą. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2019 metais Lietuvoje mirė 38,281 žmonės, tuo tarpu 2021 metais – 47,746.

Apie pensinio amžiaus ilginimą vertėtų diskutuoti tik kraštutiniu atveju. Negana to, į pensinio amžiaus ilginimą turime žvelgti kompleksiškai, įvertinant, ar valstybė negalėtų rasti kitų finansavimo šaltinių, kuriais galėtų kliautis mokant pensijas. Kas iš to, kad pensinį amžių Lietuvoje bus nuspręsta pailginti iki 75 ar 78 metų, tačiau žmonės negalės tiek išdirbti dėl sveikatos problemų. Vietoj to, kad svarstytume apie pensinio amžiaus ilginimą, tokiu būdu tikėdamiesi sumažinti pensijų gavėjų skaičių, turėtume išsaugoti darbingo amžiaus žmones Lietuvoje. Maža to, Lietuva privalo kaupti rezervinį fondą, kad atlaikytų demografinius iššūkius, kasmet skiriant dalį lėšų tokiam fondui.