ES lėšos
2023-01-12

EP narys Bronis Ropė: „Europiniai pinigai svarbūs Lietuvos ekonomikai. Ar gebame juos panaudoti?"

Nors į Europos Sąjungą įstojome šiek tiek vėliau, bet pirmieji Sanglaudos fondo paramos projektai Lietuvoje buvo vykdyti dar 2000-2006 metais. Sanglaudos fondu siekiama stiprinti bendrijos šalių ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi. Skaičiuojame daugiau nei dvidešimtmetį, kai gauname europinę paramą, kad padėtume silpniau išsivysčiusiems regionams ekonomiškai sustiprėti, kurtume šalyje modernų ir konkurencingą žemės ūkį, investuotume į kelių, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros gerinimą. O visų svarbiausia – į ekonominės ir socialinės gerovės kūrimą žmonėms. Per beveik 20 metų Lietuvą pasiekė gerokai virš 20 milijardų eurų ES investicijų.

Iš tiesų per šį laikotarpį nuveikta nemažai ir įgyvendinti skirtingi projektai, bet ar pavyko panaudoti fondų lėšas taip, kad Lietuvoje gebėtume vystyti tokią produkciją, kuri kurtų aukštą pridėtinę vertę, todėl ateityje leistų didinti žmonių pajamas? Darbuotojai mūsų šalyje galės gerokai daugiau uždirbti tik tokiu atveju, jei būsime sugebėję pritraukti investicijas, skatinančias technologijų ir mokslo proveržį.

Džiugu, kad mes nebijome nerti į finansinių technologijų ir tvarių inovacijų kūrimą, pasiūlydami rinkai modernias aplikacijas ar technologinius sprendimus, kurie užšifruoja interneto srautą ar siūlo puoselėti tvarią madą. Praeitų metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos startuoliai sumokėjo 74,4 mln eurų mokesčių ir įdarbino 16,3 tūkst. darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas viršijo 3 tūkst. eurų. Lietuvoje išauginome net 2 vienaragius, iš kurių vieno vertė pasiekė net 1,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.

ES skiriamų lėšų panaudojimas stringa

Ar sugebame panaudoti ES lėšas efektyviai ir vadovaujantis reikalavimais? Remiantis Europos Sąjungos fondų panaudojimo statistika, kuri yra parengta LR Finansų ministerijos, panašu, kad ne.

Pavyzdžiui, užpernai viso buvo pateikta 4162 paraiškų gauti ES paramą, iš kurių net 1870 buvo nesudaryta, 115 paraiškų –  išvis nutraukta. Pernai metais nesudarytų sutarčių skaičius finansavimui gauti sudarė daugiau nei pusę viso sudarytų sutarčių skaičiaus – nesudarytų sutarčių buvo net 366, tuo tarpu sudarytų sutarčių skaičius siekė tik 535.

Vertinant statistinius duomenis, Europos Sąjunga skiria gerokai daugiau lėšų, nei Lietuva geba pasinaudoti tais pinigais, kurie yra duodami. Juk nepanaudoti pinigai reiškia tai, kad stringa investicinių projektų įgyvendinimas, galimybės skatinti ekonomiką ir mažinti regioninę atskirtį. Atsižvelgus į Finansų ministerijos duomenis, galima matyti, kad 2021 metais viso skirtas finansavimas sudarė 182,88 mln. eurų, išmokėta – tik 95,66 mln. eurų. Pernai iš numatyto 40,82 mln. eurų lėšų, realiai finansavimui gauta 5,34 mln. eurų. Ar gali būti taip, kad europinių pinigų skyrimas finansuoti projektams stringa dėl ministerijų ir kitų biurokratinių įstaigų kaltės? Ar žmonės ir įmonės gauna pakankamai informacijos ir pagalbos, kreipiantis dėl finansinės paramos? O gal nebesugebame pasiūlyti tokių projektų, kurie atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir ilgalaikius tikslus?

Likusi ES parama. Ar ją panaudosime efektyviai?

Vis daugiau ir daugiau europinių pinigų yra siekiama panaudoti mokslui ir švietimui ar energetikos sistemoms modernizuoti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti. Tai reiškia, kad naudojant ES fondų lėšas galvojama apie ateitį. Džiugu, kad vis daugiau dėmesio pradedama skirti mokslo bendruomenei, kai kalbama apie europines lėšas. Pradedantys tyrėjai ir inovacijų kūrėjai, galės gauti finansavimą, kuris leis įgyvendinti mokslinius tyrimus ir eksperimentus, gaunant tokiai veiklai finansavimą iki 200 tūkst. eurų. Maža to, įmonės galės modernizuoti savo gamybos ir energetinius kaštus, didinant gamybos efektyvumą.

Net 47 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų numatyta investicijoms į inovacijas ir žaliosios ekonomikos vystymą. Ilgalaikėje perspektyvoje, tokių lėšų panaudojimas įgyvendinant projektus, galėtų skatinti Lietuvos perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kai rinkoje būtų naudojama gerokai daugiau perdirbtų pakuočių. Tai leistų siekti efektyvesnio išteklių panaudojimo, sumažinant atliekų skaičių ir kartu skatinti ekonomikos augimą.

Svarbu, kad dalis lėšų numatyta skaitmeninei pertvarkai, siekiant užtikrinti naudotojų apsaugą skaitmeninėje erdvėje ir sudaryti galimybes inovatyvioms skaitmeninėms įmonėms augti. Pavyzdžiui, pernai metais pardavimų internete paslaugomis Lietuvoje naudojosi 73 proc. gyventojų. Visoje Europos Sąjungoje užpernai pardavimų internetu verslas sudarė net 757 mlrd. eurų sumą.

Socialinės problemos ir atskirtis gilėja tarp Lietuvos didžiųjų miestų ir regionų, o tai kiša koją šalies ekonominiam vystymuisi. Remiantis Oficialios Statistikos portalo duomenimis, pernai metais nedarbo lygis sostinės regione sudarė 4,8 proc., palyginimui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione buvo gerokai didesnis ir siekė 8,2 proc. Praeitų metų 3-iąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius sudarė 1984,6 eurus, tuo tarpu Tauragės apskrityje tesiekė tik 1401,6 eurus. Iš ES fondų lėšų 30 proc. investicijų dalį numatoma skirti užimtumui skatinti ir sveikatos priežiūros kokybei didinti. 23 proc. lėšų iš 7,7 mlrd. eurų investicijų labai reikalingos, jei norime spręsti socialinės atskirties problemą, skatinant užimtumą ir užtikrinti skirtingų bendruomenių integraciją. Žinoma, norėtųsi, kad šalies regionai gautų gerokai daugiau finansavimo, kad galėtų pasivyti pagal gaunamas pajamas miestų gyventojus.

Investuodami į šalies žmones sukursime šalies ekonomiką

Technologinės inovacijos ir sudėtinga šalies demografinė situacija diktuoja naujas darbo rinkos tendencijas. Dirbančiųjų vyresnio amžiaus darbuotojų skaičius didės, todėl palankesnių sąlygų sudarymas persikvalifikavimui ir mokymuisi visą gyvenimą – būtinas.

Privačiai susikūrusios įmonės masiškai siūlo persikvalifikuoti į programuotojus, UX/UI dizainerius ar duomenų analitikus pasinaudojant valstybės pinigais, kai kreipiamasi dėl finansavimo į Užimtumo Tarnybą. Tokios mokyklos jau paruošė būrį informacinių technologijų specialistų, kurie pakeitė karjeros kryptį, tačiau sudėtingai randa darbą, nes nėra pakankamai paruošti darbo rinkai. Ar tikrai tinkamai išnaudojame profesiniam persikvalifikavimui skirtus pinigus, kad pastarieji leistų darbo rinkai pasiūlyti reikiamus darbuotojus?

Negana to, ar valstybė yra paskaičiavusi, kiek šalies darbo rinkai reikia informacinių technologijų specialistų? Gal Lietuvai jau dabar reikia pradėti ruošti žemės ūkio specialistus, nes jau šiemet trūks kvalifikuotų šiltnamių ir fermų darbininkų, stalių, farmacijos gamybos mašinų operatorių ir kitų profesijų atstovų darbuotojų? Daugiausia laisvų darbo vietų yra transporto, gamybos, prekybos, statybos ir žmonių sveikatos priežiūros srityse, tuo tarpu – daugiausiai žmonės veržiasi dirbti rinkodaros, viešųjų ryšių ar žmogiškųjų išteklių srityse.

Viena vertus, reikia būtinai skatinti žmonių persikvalifikavimą, kad pastarieji prisitaikytų ir būtų konkurencingi nuolat kintančioje darbo rinkoje. Kita vertus – Švietimo ministerija bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vyriausybe turi įvertinti, kiek ir kokių specialistų reikia šalies darbo rinkai, kad profesinio persikvalifikavimo pinigai nebūtų švaistomi į kairę ir dešinę.

Regionų gyventojai turi gauti kokybiškas švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugas, o tai įgyvendinti leis ir ES pinigai. Investuodami į žmonių sveikatą užtikrinsime, kad tokie žmonės galės ilgiau išlikti darbo rinkoje ir prisidėti prie šalies ateities kūrimo. Lietuvos žmonių sveikatos būklė neramina – sulaukę 57-erių metų mūsų tautiečiai dažniausiai suserga kokiomis nors chroniškomis ligomis, kurios trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą. Vidutinis švedas sveikata pradeda skųstis tik sulaukęs 73-ejų metų. Lyginant su ES gyventojais, Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra septyneriais metais trumpesnė.

Privalome pasinaudoti visomis galimybėmis tam, kad šalies ekonomika augtų, o žmonės Lietuvoje nejustų pajamų ar socialinės atskirties, kuri riboja galimybes daliai gyventojų ištrūkti iš mažų pajamų gniaužtų. Tinkamai panaudokime europinius pinigus, kad taptume Baltijos regiono ir ne tik technologijų ir inovacijų lyderiais bei galėtume savo žmonėms pasiūlyti kokybiškas sveiktos apsaugos ir švietimo paslaugas.


lrt.lt

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com