Milžiniškas dujų kiekis išsiveržė į aplinką
2022-12-16

Milžiniškas dujų kiekis išsiveržė į aplinką po to, kai Baltijos jūros dugne nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ nugriaudėjo serija sprogimų. Sukelta ekologinė katastrofa, nes preliminariais duomenimis dėl sprogimų į aplinką išsiveržė metano teršalai, kurių kiekis sudarė net 500 000 tonų. Šie teršalų skaičiai ne iš piršto traukti – o gauti iš Europos Komisijos, kai į šią instituciją kreipiausi tam, kad išsiaiškinti, kokia žala Baltijos jūrai ir aplinkai buvo padaryta sprogus „Nord Stream“ vamzdynams. Neramina tai, kad, pasak Suomijos, Norvegijos ir Švedijos antžeminių stebėjimo stočių, įsiveržusios po sprogimų dujos ištirpo Baltijos jūros vandenyje. Lyginant su kitomis jūrų zonomis, Baltijos vandens apykaita yra itin lėta – prireikia metų kol jūroje vanduo pasikeičia.

Danija ir Švedija, pristatydamos ataskaitą apie dujų nuotėkį Baltijos jūroje, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, išreiškė susirūpinimą, kad patekę metano teršalai turės neigiamą poveikį jūros gyvūnams ir klimatui. Sunku net pagalvoti, kad į Baltijos jūrą patekusio metano kiekis sudaro net trečdalį visos Danijos metinės CO2 emisijos! Vokietijos federalinės aplinkos agentūros skaičiavimais, dujų nuotėkis siekė 7,5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento. Iš vamzdynų ištekėjęs metanas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurioms patekus į aplinką išauga klimato kaita, lemianti dažnesnes ir didesnes stichines nelaimes, karščio bangas ar netikėtus šalčius.

Negana to, Londono Imperatoriškojo universiteto Chemijos katedros mokslininkė Dr. Jasmin Kuper (angl. Jasmin Cooper) dujų išsiveržimo į Baltijos jūrą atvejį pavadino kaip vieną didžiausių tokio masto kada nors įvykusių dujų nuotėkių per visą žmonijos istoriją. Mokslininkės vertinimu, metano dujos yra 80 kartų stipresnės už anglies dioksidą. Išsiveržusios į jūros paviršių, dujos sudarė net kilometro skersmens dėmes.

Vertindamas didžiulę ekologinę žalą, padarytą Baltijos jūrai, kreipiausi į Europos Komisiją, siekdamas išsiaiškinti, kokias priemones Komisija ketina siūlyti ir priimti tam, kad būtų išvengta panašių katastrofų ateityje, kai į aplinką patenka milžiniškas kiekis pavojingų metano dujų

NUOTRAUKOS

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com