Už energetiką atsakingos Europos Komisijos narės Kadri Simson eilinį sykį klausiau, ką darysime, kad suvaldytume energetikos krizę ir atpigintume energijos kainas žmonėms?
Žmonės ir verslas turi mokėti milžiniškas sąskaitas už elektrą ir dujas jau ne vieną mėnesį. Kodėl tik dabar pradėta kalbėti apie laikiną rinkos korekcijos mechanizmo kūrimą, kuris leistų sureguliuoti itin aukštas dujų kainas ir suvaldyti tiekimo rizikas esant ypatingoms situacijoms?

Kodėl tik dabar svarstoma pristatyti priemonę, kuri apsaugotų energijos vartotojus nuo nepagrįstų kainų šuolių, kuriuos sukelia spekuliaciniai veiksmai? Žmonėms ir verslui reikia sprendimų dėl gamtinių dujų ar elektros kainų reguliavimo čia ir dabar!

Viena vertus, džiaugiuosi, kad reglamentas dėl bendro Europos Sąjungos šalių dujų pirkimo yra paruoštas ir greitai įsigalios, o tai užtikrins, kad dujų saugyklos bus užpildytos bent 50 proc. Kita vertus – vargu, ar būtų teisinga vien kalbėti apie energetikos vartojimo mažinimą piko metu, kai energijos kainos yra pasiekusios piką. Verčiau skatinkime atsinaujinančios energetikos spartesnę plėtrą, papildomai tam didindami investicijas.

Kada pagaliau pradės veikti priemonės, kurios ribos energijos kainas žmonėms ir verslo įmonėms? Gal dar šiemet ar po metų? Žmonės ir verslas yra pavargę ir nori rezultatų. Nepakanka vien ieškoti priemonių, kurios galimai galėtų suvaldyti energijos kainas, reikia realių sprendimų, kurie jau šiandien leistų atpiginti energijos kainas.

Nesuvokiama, kad šiandien, kai kalbame apie energetikos progresą, kuris yra neatsiejamas nuo atsinaujinančios žaliosios energetikos – atsinaujinantį biokurą, nekenksmingą aplinkai, naudojantys vartotojai turi mokėti daugiau nei tie, kurie vis dar naudoja itin taršų iškastinį kurą.

Didžioji dalis Lietuvos dar prieš 15-ika metų pradėjo naudoti biomasę centralizuotam šildymui tam, kad užtikrinti tvarų šildymą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Apgailėtina, kad Vilnius nesugebėjo modernizuoti savo šilumos ūkio ir iki šiol dar naudoja dujas gyventojams teikiant centralizuotą šildymą. Negana to, šiemet pakilus dujų kainai, sostinė pradėjo naudoti mazutą, kuris net 42 proc. taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti panaudotos dujos.