Kol Europos Sąjungoje nepavyko stabilizuoti elektros kainų krizės, EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete vėl diskutavome apie milžiniškų elektros kainų poveikį žemės ūkiui ir maisto produktų kainoms.

Mano manymu, dabartinėje situacijoje pats metas intensyviau integruoti trumpųjų maisto grandinių principą, pavyzdžiui, privalomai jį įtraukiant į viešuosius pirkimus. Regis, visi suvokiame: kuo trumpesnį kelią produktas nukeliaus nuo pirminės gamybos vietos iki vartotojo, tuo mažesnės energetikos išlaidos bus reikalingos ir tuo pigesnį bei šviežesnį produktą vartotojas įsigys. Mažiau teršime aplinką tiek transportavimui sudeginamo kuro, tiek produktų atliekų prasme. Visgi, trumpųjų grandinių principas kol kas vangiai skinasi kelią, visų pirma į viešųjų pirkimų taisykles, nors tai galėtų būti racionalus ir ūkiškas būdas sutaupyti.

Taip pat manau, kad dabartinis ypač įtemptas gyventojams laikotarpis reikalauja imtis sprendimų ir apmokestinti viršpelnius ne tik energetikos, bet ir mažmeninės prekybos tinklų sektoriuje. Pastebėjau, kad tokiose ES šalyse, kaip Lietuva, kur ūkininkams mokamos mažiausios tiesioginės išmokos, stebima didžiausia infliacija ir didžiausi produktų, visų pirma – maisto – kainų šuoliai. Lietuvoje skursta ir pagalbos stokoja trečdalis gyventojų. Visiškai nepadoru, kad energetikos ir mažmeninės prekybos sektoriai tokioje sudėtingoje situacijoje skaičiuoja viršpelnius.

Raginu Europos Komisiją ir kolegas Europos Parlamente nuo kalbų pereiti prie darbų ir įgyvendinti gyventojams skubiai reikalingus sprendimus.