Duomenų vagysčių atvejai – vis dažnėja. Vienas iš tokių, kurį jau gal pamiršome - bendrovės ,,CityBee‘‘, kurios klientų  duomenys buvo masiškai nutekinti. Net 110 tūkst. bendrovės klientų el. pašto adresai, užkoduoti slaptažodžiai, vardai bei pavardės su asmens kodais atsidūrė programišių rankose.

Šių metų vasarą buvo nutekinti ir įmonės ,,Švaros broliai“ klientų duomenys. Nors ir ne taip masiškai, bet pasisavinta 50 tūkst. klientų informacija – klientų vardai, dalis pavardžių, automobilių valstybiniai numeriai, dalies klientų el. pašto adresai ir telefonų numeriai, kurie kaip buvo skelbta, pavogti Rusijos programišių.

Susiduriame su rimtais duomenų apsaugos iššūkiais, kai tokie klientų duomenys pradedami naudoti itin neatsakingai ir aplaidžiai. Manau, kad prieš darant sprendimus, susijusius su duomenų platesniu panaudojimu, turime įpareigoti duomenų gavėjus pateikti informaciją apie tai, kokiose srityse tokie duomenys bus naudojami ir laikytis duomenų apsaugos taisyklių.

Deja, bet šiandien duomenų apsaugos kontrolės ir priežiūros mechanizmai dar veikia nepakankamai. Panašu, kad vartotojų duomenimis disponuojama savavališkai, nesivadovaujant atsakomybėmis. Esant tokiai situacijai, duomenų naudojimo klausimas privalo būti sprendžiamas kartu,  kai siekiame stabdyti duomenų vagystes.

Vis dėlto, miestų ir regionų valstybinės institucijos turėtų turėti lengvesnę prieigą prie duomenų nei dabar. Turime turėti nacionalines duomenų bazes, nes tik tokiu atveju galime sumažinti biurokratiją ir skaidrinti savivaldos darbą, apsisaugant nuo bereikalingų klaidų ir teikiant paslaugas žmonėms.