Vakar Europos Parlamentas diskutavo apie 2023 metų Europos Sąjungos biudžetą. Rengiant daugiametę finansinę programą niekas negalvojo, kad užpuls pandemija, kad Rusija pradės karą, kad smogs infliacija, drastiškai pakils energijos kainos. Šios aplinkybės turi atsispindėti ir 2023 metų ES biudžete. Visi puikiai suvokiame, kad visų minėtų krizių metu didžiulį ir strateginį vaidmenį suvaidino žemės ūkis – juk nepaisant didžiulio chaoso praktiškai visose srityse, maisto niekada nepritrūkome. ES piliečiai buvo gausiai aprūpinti įvairaus, sveiko, kokybiško maisto pasirinkimu. Todėl šiai sričiai ir toliau būtina numatyti pakankamą rėmimą, kad europiečiai galėtų būti ramūs: ir rytoj turėsime, ką valgyti.

Gėdinga, kad Lietuvos žemdirbiai, kurie turi savo pečiais atremti tokias pat krizes, kaip ir kitų ES šalių ūkininkai, vis dar priversti ūkininkauti diskriminacinėmis sąlygomis, su gerokai mažesne ES parama. Išmokų žemdirbiams skirtumus būtina skubiai panaikinti, taip pat adekvačiai remti jaunuosius ūkininkus, kad žemės ūkis turėtų perspektyvą. Be maisto nebus ir Europos, todėl bet kokie siūlymai mažinti lėšas šiai sričiai yra nesuprantami ir nepateisinami.