Kodėl skirtingose ES valstybėse narėse elektros energijos kaina skiriasi iki dešimties kartų?

Kodėl taip ženkliai pabrango iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta energija, nors jos gamybos sąnaudos nepadidėjo?

Šie ir kiti su energetikos kainų šuoliu susiję klausimai kilo, Europos Parlamento Regionų plėtros komitete diskutuojant apie teisės aktų, susijusių su Rusijos karinės agresijos padarinių šalinimu, keitimą.

Komiteto nariai vieningai sutaria, jog, tebesitęsiant karui prieš Ukrainą,  būtina papildomai remti tas šalis, kurios priima bėgančius nuo karo ir jais rūpinasi.
Nors šiuo metu iš Ukrainos bėgančių žmonių srautai sumažėję, niekas negali prognozuoti, kas bus toliau. Žmonės atvyko ieškodami laikino prieglobsčio, bet karui užsitęsus, daugelis ieško būdų apsistoti sėsliau. Deja, dėl energijos kainų šuolio žymiai išaugus nuomos kainoms, jiems sunku rasti būstą. Dėl tos pat priežasties sudėtinga rasti ir darbo, nes sunkų laikotarpį išgyvenančios įmonės, ypač smulkios, darbuotojų liovėsi ieškojusios ar net juos atleidžia. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia - stabdanti veiklą paskelbė net stambi Lietuvos trąšų gamintoja "Achema". Tai reiškia, kad daugybė darbuotojų bent kurį laiką liks be pajamų, o namuose jų lauks drakoniškos sąskaitos už elektros energiją bei netrukus - ir šildymą. Tačiau kodėl elektros energijos kainos skirtingose valstybėse skiriasi taip ryškiai, kodėl tokia brangi net ir atsinaujinanti energija, ir daugybė kitų "kodėl" kelia įtarimą, kad šiame procese daug netvarkos. Elektros energijos rinkos liberalizavimas žmonėms sukėlė tiek sumaišties ir problemų, kad Europos Komisija privalo skubiai pasiūlyti priemones šiai krizei suvaldyti.

Tad raginu Europos Komisiją užtikrinti reikiamą finansavimą Ukrainai pagalbą teikiantiems regionams bei išnarplioti elektros rinkos liberalizavimo painiavą.