Kaip manote, ar visi Lietuvos žmonės turėtų gyventi Vilniuje? Esu įsitikinęs, kad tai nebūtų naudinga nei sostinei, nei kitiems Lietuvos regionams. Ar tie, kurie renkasi gyventi ne sostinėje, mažiau verti valstybės rūpesčio ir investicijų? Deja, dalis dešiniųjų pažiūrų politikų to net neslepia, o jų darbotvarkėse numatyti darbai aiškiai grasina regionuose gyvenančių žmonių likimams.

Kaip Europos Parlamento narys, pradžiai turiu pasakyti, kad visų regionų tolygus vystymasis ir vienodos galimybės gerai gyventi bet kuriame, kad ir atokiausiame krašte yra vienas iš ES siekių, į tai nukreiptos ES sanglaudos politikos priemonės. Didžiausias savo pastangas dedu, kad tos ES priemonės atitiktų Lietuvos žmonių poreikius ir kuo labiau atlieptų į mūsų šalies realybę, o ne tiesiog statistinius skaičiavimus. Praėjusioje EP kadencijoje, palaikant Lietuvos Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai, pavyko įtvirtinti EP pozicijose Lietuvai palankias nuostatas dėl Europos paramos fondų. Siūliau pataisas, dalyvavau balsavimuose, šešėlinio pranešėjo statusu rengiau Europos Parlamento komitetams dokumentus, ir jau dalinausi gera žinia, kad mūsų darbas pagaliau davė užtikrintus rezultatus. Lietuva 2021-2027 m. ir toliau naudosis didžiausia galima ES parama regionams, nes mums pavyko įtikinti Europos Komisiją, kad skaičiai apie Lietuvos žmonių pragyvenimą, kuriais, tarp kitko, buvo manipuliuojama, siekiant įvesti eurą, nėra tikslūs, o žmonių pragyvenimo lygis už sostinės ribų, toli gražu, nėra toks aukštas kaip Vilniuje. Iki šiol skirtumai kai kuriose srityse yra kone dvigubi. Eurą jau turime, tačiau negalėjau leisti, kad dėl to Anykščiuose, Tauragėje, Rokiškyje, Kaune ar kuriame nors kitame rajone gyvenantys žmonės prarastų dideles ES investicijas. Galime atsipūsti, kad bent jau Europos Sąjungos dokumentuose reikšmingus pinigus regionų vystymuisi pavyko išsaugoti.

Tačiau jau tikriausiai ir Jums teko girdėti apie dabartinės Vyriausybės planus keisti rinkimų sistemą. Žmonės su manimi dalinasi Seimo nario, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko, vadovaujančio Rinkimų sistemos peržiūros darbo grupei, skleidžiama informacija, kvietimais teikti savo pasiūlymus iki gegužės 1 d., kaip iš esmės pakeisti, ko gero, visus pagrindinius Lietuvoje vykstančius rinkimus.

Pagrindinis konservatorių pasiūlymas, sukėlęs daugiausiai diskusijų – naikinti vienmandates rinkimų apygardas ir palikti rinkimus tik pagal politinių partijų sąrašus. Kuo tai susiję su regionais ir jų vystymusi? Būtent dabar galiojanti rinkimų sistema, kai atstovai į valdžią renkami ne tik pagal sąrašus, bet ir konkrečiose vienmandatėse rinkimų apygardose, leidžia išlaikyti nacionalines investicijas įvairiuose rajonuose ir apskritai stipresnę regioninę politiką. Ne visi vienmandatininkai sąžiningai atstovauja savo rinkėjams, ypač, kai jie su tuo kraštu, kuriame buvo išrinkti, neturi nieko bendro. Tačiau visgi dažniausiai žmonės išsirenka žinomus politikus, kurie pažįsta kraštą, domisi jame vystomais projektais, turi ryšį su bendruomenėmis, institucijomis, vietos valdžia, įmonėmis ir organizacijomis, girdi vietinį kontekstą ir reaguoja į čia iškeltas problemas nacionalinėje politikos arenoje, savo veiklumu pritraukia naujas investicijas bei išlaiko valstybinį finansavimą ten, kur jo labiausiai reikia. Trumpai tariant, atitinka ES deklaruojamus sanglaudos tikslus. Nelikus atstovų vienmandatėse apygardose, tikėtina, kad nebeliks ir šio atsakomybe ir įsipareigojimais rinkėjams grįsto ryšio. Politinė centralizacija negali būti naudinga regionams ir gali suveikti priešingai – pagrindines skatinamąsias politikos priemones, investicijas sutelkti į keletą stambių projektų, kurie neturės grąžos regionams.

Tad kviečiu nelikti abejingiems ir savo siūlymuose dėl rinkimų sistemos išlaikyti deramą dėmesį visų Lietuvos regionų interesų užtikrinimui.