Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pristatytas Komiteto užsakymu atliktas tyrimas „Su žemės ūkio paskirties žemės apleidimu po 2020 m. susiję iššūkiai ir galimybės“. Diskusijose iškėliau klausimą apie faktinį žemės panaudojimą – juk iš esmės skiriasi žemės naudojimas, kai veikla vykdoma tik vardan išmokų, bei kai vykdoma ateities žemdirbystė, sėjomaina ir pan. Taip pat atkreipiau dėmesį į apleistų žemių nuosavybės klausimą – kieno tai nuosavybė? Didelių ūkių? Mažų ūkių nuosavybė? Ar investuotojų, kurie investuoja, nuperka žemes ir jos stovi? Tą svarbu žinoti, diskutuojant, kaip spręsti žemės apleidimo iššūkius. Kalbant apie žemės apleidimo priežastis, svarbus ir išmokų skirtumų veiksnys. Kaimo žmonės gauna pusantro karto mažesnes pajamas, nei miesto – tai, be abejo, apsunkina naujų ūkininkų pritraukimą dirbti žemę. Bet juk išmokos skiriasi ir tarp valstybių narių – kai kuriose valstybėse narėse tiesioginės išmokos skiriasi net iki trijų kartų. Tai be abejonės turi įtakos žemės apleidimui, atsisakymui ją dirbti kai kuriose valstybėse narėse.