Bronis Ropė. Lietuva gali būti pilnateisė ES partnerė inicijuojant kovos su vėžiu pokyčius

Susirgimų skaičiai Europoje atrodo vis didesni, tiesą sakant – labai rimtai bauginantys. Kalbu ne apie netikėtai mus užklupusią COVID-19 pandemiją. Kalbu apie seniai žinomą ir vis dažniau diagnozuojamą lėtinę ligą – vėžį. Žinoma, kad bent 40 proc. susirgimų būtų galima išvengti, jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama profilaktikai: sveikai gyvensenai, aplinkai ir ankstyvai diagnostikai. Investicijos į šias sritis atpirktų daug didesnes išlaidas gydymui, praradimus darbo rinkoje ir pan. O ką jau kalbėti, kiek žmonių likimų galėtų būti nepaženklinta šios sunkios ligos patirtimi ar net netektimi. Kiek daug šeimų galėtų savo aplinkoje išvengti fizinių ir emocinių kančių...

COVID-19 mums priminė apie lėtinių neinfekcinių ligų „pandemiją“

COVID-19 pandemija mums akivaizdžiai „pakišo“ faktą prieš akis – iškilo realus pavojus tolimesniam žmonijos vystymuisi. Europa susiduria su neregėto masto sergamumu lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Ir taip jau buvo iki koronaviruso. Laipsniška, nestaigi eiga tarsi maskuoja šių ligų mastą ir grėsmę, nors rezultatas iškalbingas – galima sakyti, Europa išmiršta nuo lėtinių neinfekcinių ligų. Ši realybė tapo akivaizdesnė, kai COVID-19 infekcija sergančiuosius lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis padarė dar labiau pažeidžiamus.

Lėtinės neinfekcinės ligos kartais mūsų visuomenėje net nesuvokiamos kaip ligos. Dažnai girdžiu ir jaunus žmones kalbant, kad tai – organizmo senėjimo pasekmės, kad nuo senatvės nepabėgsi. Apie šias ligas kalbant netgi yra posakis, kuris lietuvių kalba skamba taip: „Senatvė – ne džiaugsmas“. Tačiau lėtinės ligos nėra tiesiogiai susijusios su amžiumi. O sveika senatvė gali būti didelis džiaugsmas ir bėgti nuo jos niekur nebūtina. Lėtinės neinfekcinės ligos – tai su žmonių gyvenimo būdu susijusios ligos, pvz., širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologinės ligos, diabetas, lėtinės plaučių ligos ir kt. Pasaulyje kas metai nuo šių ligų miršta 36 milijonai žmonių. Europoje šios ligos sukelia daugiau kaip 80 proc. visų mirčių.

Vėžys – viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, nors daugumos vėžio sukeltų mirčių galima išvengti. Piktybiniai navikai ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje užima antrą vietą (po širdies ir kraujagyslių ligų) tarp visų mirties priežasčių. Prognozuojama, kad 2020 m. Europos Sąjungoje bus diagnozuota 2,7 mln. naujų vėžio atvejų. Palyginimui – tai beveik visa Lietuva per metus! Dar labiau tragiška – prognozuojama 1,3 mln. europiečių mirčių nuo onkologinių ligų šiais metais. Numatoma, kad jei nieko nekeisime, per ateinančius 25 metus vėžys bus diagnozuotas daugiau nei 100 milijonų europiečių. Šie skaičiai rodo didžiulį „tiksinčios“ problemos mastą.

Vilties žinia yra ta, kad Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, mažiausiai trečdalio mirčių nuo onkologinių ligų galima išvengti suvaldžius pagrindinių rizikos veiksnių poveikį.

Neatidėliokime sveikos gyvensenos

Paprastai kalbant, pirminė vėžio profilaktika – tai sveikos gyvensenos principų laikymasis kasdieniame gyvenime, sveikas maistas, švari aplinka, fizinis aktyvumas ir pan. Yra daug sveikos gyvensenos „receptų“, daug pasiekiamos informacijos, bet didelė dalis visuomenės to nesureikšmina arba interpretuoja šios informacijos fragmentus savaip.

Ką aš manau apie sveiką gyvenseną? Manau, kad tai pats paprasčiausias, lengviausias, pigiausiai kainuojantis būdas išlaikyti gerą sveikatą, darbingumą ir kiek įmanoma aukštesnę gyvenimo kokybę. Būtina pasiekti, kad visuomenė būtų gerai informuota apie vėžio rizikos veiksnius, suprastų jų tiesioginį poveikį sveikatai, kad sąmoningai galėtų jų vengti ir gyventi sveikai pagal nuoseklius mokslu pagrįstus principus.

Pastaraisiais dešimtmečiais vėžys tendencingai „jaunėja“. Tai susiję su rizikos veiksniais – rūkymu, pernelyg ankstyvu lytiniu gyvenimu, piktnaudžiavimu alkoholiu, netinkama mityba, narkotikų vartojimu ir kitų žalingų įpročių paplitimu tarp jaunuolių ir net paauglių ar vaikų. Problemos mastas per didelis, o pasekmės per daug skaudžios, kad prevenciją paliktume vien visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų rankose. Vyriausybių pastangos kol kas nepakankamos, kad duotų norimą rezultatą.

Tiesa, Lietuva pastaraisiais metais padarė didelius ir sunkius sprendimus, teigiamai vertinamus Europoje, priėmė ir įgyvendino mokslu grįstas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas alkoholio prieinamumo mažinimo srityje, taip pat ribojant tabako žalą, apsaugant piliečius nuo pasyvaus rūkymo žalos iš rūkančių kaimynų balkonuose. Tai yra dideli žingsniai apribojant vėžio rizikos veiksnius.

Pakitimus galima aptikti dar iki susergant vėžiu

Mokslininkai ir medikai vis dažniau optimistiškai kalba apie onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo technologijų pažangą. Pagaliau Europos Sąjunga mobilizuoja pajėgas ir skelbia planą, kuriame teigiama, kad vėžį nugalėti įmanoma. Geros naujienos glaudžiai susijusios su vis tobulėjančia ankstyvaja vėžio diagnostika.

Kaip minėjau, vėžys neatsiranda staiga. Kol vėžiu susergama, audinių ląstelėse ne vienerius metus vyksta ikinavikiniai pokyčiai. Juos aptikus ir išgydžius, užkertamas kelias vėžio vystymuisi. Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vykdomos specialios gyventojų sveikatos tikrinimo programos, kuriomis siekiama užkirsti kelią vėžiui išsivystyti bei onkologinę ligą nustatyti ankstyvos stadijos metu, kai galimas efektyviausias gydymas.

Tačiau niekam nėra naujiena, kad tarp Europos Sąjungos valstybių narių yra didelių skirtumų, susijusių su vėžio prevencija, tyrimų ir gydymo įranga, geriausios medicinos patirties taikymu ir reabilitacija. Deja, ne visi europiečiai turi vienodą šių paslaugų prieinamumą.

Kodėl aš, nebūdamas mediku, kalbu apie kovą su onkologinėmis ligomis? Negalėjau likti nuošalyje žinodamas, kad ne vienas pacientas iš Lietuvos geresnių vaistų ar gydymo galimybių ieško kitose ekonomiškai labiau išsivysčiusiose Europos šalyse. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau dirbti šį rudenį naujai įsteigtame specialiajame Europos Parlamento Kovos su vėžiu komitete. Esu vienintelis šio komiteto nuolatinis narys iš Lietuvos.

Geros naujienos Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims

Pagrindinis komiteto tikslas – siūlyti teisines priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, skirti deramą dėmesį prevencijai, padėti jį gydyti bei plėtoti mokslinius tyrimus. Kad ir kaip skambiai besivadintų visi europiniai kovos su vėžiu planai ir strategijos – efektyvios, realios ir tikrai europinės jos taps tik tada, kai bus įgyvendinamos vieningai, atsižvelgiant į visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių problemas ir aktualius poreikius.

Būtent tokią savo misiją Kovos su vėžiu komitete ir matau – atverti Europos institucijų duris Lietuvai, kad mūsų, Lietuvos pacientų, gydytojų, mokslininkų balsas šioje srityje būtų aiškiai girdimas ir ginamas. Nors komitetas dar tik pradėjo savo darbą – jau turime gerų žinių Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.

Europos Parlamento specialiojo kovos su vėžiu komiteto pranešėja prancūzė Véronique Trillet-Lenoir pripažįsta nevienodas prevencijos ir gydymo sąlygas Europos Sąjungos šalyse narėse, sutinka su tuo, kad Rytų Europos šalims, tarp jų Lietuvai, reikalingas didesnis Europos Sąjungos dėmesys. Pranešėja pritaria, kad vienas iš prioritetų kovojant su vėžiu turi būti  bendri pagrindinio gydymo standartai, kad kiekvienoje šalyje turi būti užtikrintas vienodas diagnostikos bei gydymo prieinamumas, kad nė vienam europiečiui dėl regioninių skirtumų nebūtų apribotos galimybės gauti naujausias ir efektyviausias onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas.

Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos, kuriai aš priklausau, narių pozicija siekia dar toliau – pilnai užkirsti kelią onkologinėms ligoms, kad nebebūtų ką gydyti. Žalieji siūlo sutelkti maksimalias pajėgas prevencijai. Ši Europos žaliųjų pozicija labai nuosekliai dera su išsikeltais prioritetais maisto saugos, aplinkosaugos srityse, su tikslais didinti ekologiško maisto gamybos proporciją.  Siūloma pereiti prie tvarios, aplinkai ir žmogui saugios pramonės ir taip užkirsti kelią oro, dirvožemio, vandens taršai kenksmingomis medžiagomis, kurių didelė dalis yra kancerogenai – vėžį sukeliančios medžiagos.

Lietuva gali būti aktyvi pokyčių iniciatorė

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, nepaisant dabartinių užgriuvusių rūpesčių dėl COVID–19 pandemijos, labai rimtai vertina mano kvietimą inicijuoti pokyčius Europos Sąjungos lygmeniu. Ministerija teikia ekspertinę pagalbą, siekiant Europos Sąjungoje sumažinti sergamumą onkologinėmis ligomis bei sumažinti šių ligų gydymui reikalingų vaistų kainas mažesnėms ES valstybėms narėms.

Kol kas dėl mažos rinkos ir silpnos perkamosios galios Lietuva onkologinių ligų gydymui reikalingus vaistus įsigyja kone 10 kartų brangiau, o bet kokius bandymus kooperuotis su kitomis valstybėmis narėmis didžiosios valstybės, kuriose įsikūrę vaistų gamintojai, blokuoja. Vien vidaus politikoje šių problemų neįmanoma išspręsti, čia reikalinga lyderystė Europos Sąjungoje.

Bendromis jėgomis jau formuluojame užklausas Europos Komisijai apie tai, kokią informaciją turi Europos Sąjungos institucijos apie dešimtis kartų besiskiriančias vaistų kainas Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Kartu su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga tikimės inicijuoti rimtus pokyčius ir prevencijos srityje. Ruošiame pasiūlymus pagaliau taikyti adekvatų ženklinimą alkoholiniams gėrimams, kur būtų nurodoma, kad jų sudėtyje yra kencerogeninių – vėžį sukeliančių medžiagų. Kaip minėjau, daugiau kaip trečdalio vėžio atvejų būtų galima išvengti, jei įgyvendintume tai, ką jau žinome. Tik įsivaizduokite, šimtai tūkstančių žmonių būtų galėję niekada neišgirsti diagnozės – vėžys!

Esu atviras bendradarbiavimui – kreipkitės su pasiūlymais

Ši liga yra viena iš tų, kurių bendra europinė prevencija ir kontrolė būtų naudinga daugumai Europos Sąjungos piliečių. Europos bendradarbiavimas prevencijos, diagnozės, gydymo, mokslinių tyrimų ir kitose srityse yra akivaizdžiai naudingas kovojant su vėžiu. Dėsiu visas pastangas, kad Lietuva įneštų svarų indėlį į pokyčius šioje srityje ir tuo pačiu gautų maksimalią naudą iš Europos Sąjungos sprendimų.

Raginu kreiptis į mano biurą, pasidalinti savo patirtimis bei teikti pasiūlymus, kaip efektyviai galime nugalėti onkologines ligas bei padėti jomis sergantiesiems tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tikiuosi, kad šiame kelyje su manimi bendradarbiaus ir mūsų pacientų interesus ginančios organizacijos, mokslo ir gydymo įstaigos. Būsime išgirsti, jei visi kalbėsime vienu balsu.  

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 674 61982
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 674 51078
klaipeda@rope2014.lt