Apie galimybę Ignalinoje įgyvendinti 2 mln. vertės projektą, apie tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo Europos Sąjungoje perspektyvas, apie nuotolinio darbo niuansus ir kt. kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu ROPE.

Nuo karantino pradžios Jūs likote „įkalintas“ Ignalinoje. Tad kas dabar užsiima Lietuvos žmonių interesų atstovavimu Europoje? Sakykit, kas šiuo metu vyksta europinės politikos arenoje? Ar apskritai kas nors vyksta?

Pirmiausia turiu paaiškinti, kad net ir užsidarius sienoms, Europos Sąjungos institucijos nenustojo veikti ir ES teisėkūros procesai vyksta toliau. Kaip ir dauguma institucijų bei dalis verslų, Europos Parlamentas prisitaikė prie situacijos ir sudarė galimybes mums dirbti tiesiai iš namų. Yra kai kurių nepatogumų, bet tikrai nesiskundžiu – būti savo jaukiuose namuose su savo artimiausiu žmogumi – žmona Danute, yra daug maloniau, nei Briuselio kabinetuose. Labai džiaugiuosi, kad nelikau, kaip Jūs sakote, „įkalintas“ Briuselyje, toli nuo savo šeimos, nes būtų tikrai labai neramu, jei karantino metu negalėčiau gyvai matyti žmonos, negalėčiau prisidėti prie buities bei praskaidrinti vienatvės.

O darbai vyksta intensyviau nei bet kada. Interneto pagalba vyksta ir įvairūs pasitarimai, pozicijų derinimai, ir komitetų posėdžiai, ir netgi plenarinės sesijos, kuomet balsuojame nuotoliniu būdu. Be to, vyksta labai daug darbo elektroniniu paštu. Jūs neįsivaizduojate, kiek naujų iniciatyvų gimsta pastaruoju metu...

Bet tikriausiai viskas tik apie koronaviruso plitimo suvaldymą ir pasekmių švelninimą? O kur anksčiau pradėti darbai?

Mūsų darbotvarkės tikrai stipriai pasipildė su pandemija susijusiais klausimais, kyla daug iniciatyvų iš Europos Parlameno narių, šia linkme labai intensyviai dirba Europos Komisija. Europos Parlamente jau įvyko dvi nuotolinės plenarinės sesijos, kur skubos tvarka priėmėme sprendimus dėl priemonių, skirtų kovai su COVID-19. Tačiau gyvenimas nestovi ir visose kitose srityse. Nors šiuo metu didžiausias pastangas dedame koronaviruso plitimo stabdymui, niekur nedingo ir kitos iki pandemijos jau egzistavusios Lietuvai labai aktualios problemos.

Pasidalinsiu viena naujausių Ignalinos regionui labai aktualia iniciatyva. Europos Parlamente pateikiau pasiūlymą 2021 m. ES biudžete skirti finansavimą pilotiniam projektui, susijusiam su radiacijos grėsmių valdymu ir galinčiam Lietuvai atnešti apie 2 mln. eurų dviejų metų laikotarpiui.

Kas tai per projektas? Ar jis būtų įgyvendintas Ignalinoje?

Tai projektas, skirtas sveikatos rizikos valdymo ir sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui regionuose, kuriuose vykdomi branduolinių jėgainių uždarymo darbai. Jei šis mano siūlymas būtų atrinktas, jis galimai būtų įgyvendinamas Ignalinos regione. Dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuva yra ypatingas regionas Europos Sąjungoje, nes susiduria su specifiniais didelio masto branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo, išmontavimo, branduolinio kuro saugojimo ir kitais darbais, apie kurių pasekmes regiono gyventojų sveikatai bei aplinkai mes iki galo nežinome. Jeigu tinkamai pasiruošime, Lietuva gali tapti šios srities žinių lydere, o ne „bandomuoju triušiu“.

COVID-19 pandemijos akivaizdoje aišku kaip niekad, kokią didelę reikšmę turi pasiruošimas krizinėms situacijoms. Ne visada įmanoma pasiruošti, nes kai kurių grėsmių, kaip šis virusas, tiesiog negali iš anksto numatyti. Tačiau mano siūlomas projektas svarbus visai Europos Sąjungai, nes ateityje ES šalyse bus uždarinėjama ir daugiau atominių elektrinių. Tai jau seniai žinoma, tai yra faktas, todėl tam būtina ruoštis.

Jei mano pasiūlytas projektas būtų įgyvendinamas Lietuvoje, jo metu įgyta mūsų patirtis ir žinios būtų labai naudinga ir kitoms šalims, o įgytos žinios galėtų būti panaudotos specialiems projektams, tiek kovojant su radiacijos plitimu, tiek su poveikiu.

Kokioje stadijoje yra šis Jūsų pasiūlymas? Kada žinosime, ar jis bus atrinktas?

Europarlamentarų pateiktų europinės reikšmės bandomųjų projektų pasiūlymų yra nemažai, konkurencija dėl finansavimo – didelė. Tai yra ypatingai sudėtinga procedūra, mano pasiūlymas turi atlaikyti keletą vertinimo etapų įvairiuose Europos Parlamento komitetuose bei Europos Komisijoje. Po visų vertinimų bus parengtas atrinktų projektų galutinis sąrašas ir vyks balsavimas dėl 2021 m. ES biudžeto tvirtinimo šį rudenį.

Kol kas galime džiaugtis, kad pirminį vertinimo etapą mano pateiktas projektas praėjo. Jis yra įtrauktas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto sąrašą. Jei po visų vertinimo procedūrų projekto idėja būtų galiausiai atrinkta, Europos Komisijos paskelbtame viešojo pirkimo konkurse galėtų dalyvauti ir Lietuva.

Nekantriai lauksime gerų žinių iš Jūsų rudenį... Dabar pereikime prie kitos temos. O kas nutiks su naujuoju 2021-2027 m. finansiniu laikotarpiu ES paramą reglamentuojančiais teisės aktais, ar jie bus priimti? Kada tai įvyks? Savivalda, vietos bendruomenės, ūkininkai nežinioje, nes negali planuoti savo veiklos ateityje, negali numatyti, kokiomis sąlygomis galėtų gauti finansavimą kitame ES finansiniame laikotarpyje.

Taip, puikiai žinau Lietuvos visuomenei rūpimus klausimus ir problemas. Pirmiausia paminėsiu žemės ūkį, nes tai yra išskirtinė ir strateginė ūkio šaka. Mums yra gyvybiškai svarbus nenutrūkstamas sveiko, saugaus ir įperkamo maisto tiekimas. Tačiau kiekvieną dieną Lietuvoje ūkių sumažėja ir tai reiškia, kad tampame vis labiau priklausomi nuo kitų. Prie šio proceso ženkliai prisideda žemdirbių diskriminacija, kai ES tiesioginių išmokų dydžiai atskirų valstybių narių ūkininkams skiriasi net kelis kartus. Lietuvos žemdirbiai gauna vienas žemiausių tiesioginių išmokų ES, tad vis daugiau ūkių atsisako savo veiklos. Negana to, ištikus koronaviruso pandemijai, daugelis ūkininkų staiga susidūrė su nepaaiškinamu jų produkcijos supirkimo kainos kritimu, kai pasiteisinant ekstremalia situacija ūkininkams už žaliavinę produkciją net atgaline data supirkėjai ėmė mokėti žemesnes kainas. Dėl karantino, ūkininkams sunku įsigyti darbui reikalingų priemonių, kyla finansinių srautų sunkumų. O taip pat į neviltį varo dar didesnė nežinomybė dėl Europos Sąjungos paramos perspektyvų. Pavyzdžiui, ūkininkai laukia aiškumo dėl kito ES finansinio laikotarpio paramos, vis dar iki galo neišspręstas tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo iki ES vidurkio klausimas.

Pats užsiminėt, tai ir pratęskit apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Juk tai bene svarbiausias klausimas Ignalinos krašto ūkininkams, nuo kurio priklauso jų veiklos planai ir perspektyvos.

Aš ES tiesioginių išmokų konvergencijos klausimą esu išsikėlęs kaip vieną pagrindinių savo darbo Europos Parlamente prioritetų. Ūkininkai žino, kiek daug jau ta linkme yra nuveikta, nes patys yra stipriausi ir aktyviausi mano partneriai. ES institucijoms teiktos mūsų peticijos, organizuoti bendri susitikimai su Europos Komisijos atstovais. Žinoma, daroma labai daug darbo su tiesiogines išmokas reglamentuojančiais teisės aktais. To siekiame drauge.

Iš naujausių iniciatyvų, kurių dar neturėjome galimybės plačiau aptarti, tai yra mano jau karantino metu inicijuotas kreipimasis į ES institucijas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, kurį kviečiau pasirašyti visus europarlamentarus. Rudenį jau esame surinkę Baltijos šalių europarlamentarų parašus. Prie to dokumento labai prisidėjo Lietuvos žemdirbių organizacijos, kurios kreipėsi į giminingas ūkininkų organizacijas Latvijoje bei Estijoje, kad šios paragintų savo šalyje išrinktus Europos Parlamento narius palaikyti kreipimąsi. Buvo surinkti visų europarlamentarų iš Baltijos šalių parašai, pasirašyti atsisakė tik viena Parlamento narė iš Lietuvos. O dabar, vykstant deryboms, bandau užsitikrinti dar daugiau kolegų europarlamentarų palaikymo dėl tiesioginių išmokų konvergencijos, susisiekdamas su kiekvienu tiesiogiai elektroniniu paštu. Toks tiesioginis spaudimas ES institucijoms stipriai padidina mūsų šansus pasiekti savo tikslą.

Jau sutariama, kad būsima 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa bus viena svarbiausių priemonių siekiant remti ilgalaikį atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Joje turės būti atsižvelgta į krizės poveikį regionams ir paveiktiems sektoriams, taip pat ir žemės ūkiui. Nėra abejonių, kad dėl naujojo finansinio laikotarpio turėtų būti susitarta kuo greičiau, turi būti rasti sprendimai, leidžiantys išvengti vėlavimų darant ūkio šakoms gyvybiškai svarbias investicijas.

Tai 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa nėra „užšaldyta“ neribotam laikui?

Tikrai ne. Žinoma, dėl daugiametės finansinės perspektyvos dokumentų ateinančiam 7 metų laikotarpiui dar bus diskutuojama, siūlomos pataisos, sprendimas neįvyks tuoj pat. Lygiagrečiai yra derinami ir pereinamojo laikotarpio dokumentai. Štai praėjusių metų rudenį, gerokai vėluodama, Europos Komisija pasiūlė taip vadinamąjį Pereinamojo laikotarpio reglamentą, kuriuo numatomas Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas po 2020 metų. Pagrindinis pereinamojo laikotarpio tikslas – paramos gavėjams teikti nenutrūkstamą ir nuspėjamą paramą pagal gerai žinomos dabartinės teisinės sistemos, galiojančios 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu, sąlygas. Tai labai svarbu ūkininkams ir bendruomenėms. Dedu visas pastangas, kad tiesioginių išmokų konvergencija teisės aktuose būtų numatyta jau pereinamuoju laikotarpiu. Tiesa, galutinį sprendimą turės priimti Vadovų Taryba, kuri numatys, kiek pinigų bus skirta žemės ūkiui po 2020 metų.

Dirbate ir su pereinamojo laikotarpio dokumentais? Kokia šio laikotarpio trukmė?

Taip, galiu pasidžiaugti, kad pavyko pelnyti savo Žaliųjų/ELA frakcijos pasitikėjimą, ir frakcija man patikėjo tiek Europos Parlamento Regioninės plėtros, tiek ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetuose įtakingas pareigas. Abiejuose komitetuose esu paskirtas atsakinguoju pranešėju nuo savo Žaliųjų/ELA frakcijos, tad teko labai stipriai padirbėti su pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Abiejuose komitetuose buvo pritarta beveik visiems mano teiktiems Lietuvos žemdirbiams ir kaimo gyventojams naudingiems siūlymams.

Pavyzdžiui, pratęsti pereinamąjį laikotarpį metais ilgiau, nei dabar numačiusi Europos Komisija, t. y. – iki 2022 m. pabaigos, jeigu ES institucijos vis dėlto nesusitars dėl 2021-2027 m. finansinės programos iki šių metų spalio 30 d. Tai leistų žmonėms turėti daugiau stabilumo planuojant savo veiklas. Taip pat daugumos politinių grupių palaikymo sulaukė mano pasiūlymas nemažinti ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu numatytų lėšų. Pagal Komisijos pateiktą pasiūlymą, Lietuvai numatytos biudžeto lėšos, lyginant su 2020 m. skirtais asignavimais, tiesioginėms išmokoms 2021 m. sumažėtų 1 procentu, o kaimo plėtros programoms skirtas finansavimas pereinamuoju laikotarpiu mažėtų net 15 procentų! Taigi, pirminiame etape turime gerų pasiekimų.

O kokios Jūsų prognozės dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams kitame finansiniame laikotarpyje?

Negaliu prognozuoti, ypač dabartinėmis sąlygomis. Bet dar balandžio 19 d. Europos Komisijos pirmininkė patvirtino, kad Sanglaudos lėšos nebus mažinamos, kaip iki šiol buvo planuota, todėl matau galimybę siekti, jog peržiūrėtame ES biudžete būtų tinkamai atsižvelgta ir į ūkininkų dėl krizės patiriamus nuostolius. Tiesioginės išmokos ir žemdirbių kantrybė yra tai, dėl ko dabar galime džiaugtis, kad bent mūsų maisto sektorius vis dar yra ES viduje, o ne perkeltas į Indiją ar Kiniją, kaip, pavyzdžiui, farmacijos ir kitos šiuo metu kritiškai svarbios pramonės šakos, tokios kaip medicininių priemonių gamyba. Dabar svarbu pasiekti, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos, taip sudarant galimybę kiekvienai ES valstybei apsirūpinti maistu šalies viduje. Būtina pridurti, kad daug kas priklauso ir nuo mūsų Prezidento bei kitų šalių lyderių, nes būtent jie priims galutinius sprendimus dėl biudžeto dydžio žemės ūkiui.

Dar vienas itin stiprus mūsų koziris yra tai, kad Europos Parlamento Prezidentas David Maria Sassoli į gruodį parengtą mano jau minėtą Baltijos šalių Europos Parlamento narių kreipimąsi, kuriame raginama užtikrinti tiesioginių išmokų suvienodinimą, patikino, kad Europos Parlamentas tarpinstitucinėse derybose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų ir daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 m. skirs ypatingą dėmesį, kad tiesioginės išmokos tarp skirtingų šalių narių ūkininkų būtų paskirstytos sąžiningai. Mano nuomone, toks pažadas rodo, kad bendras ūkininkų ir jas atstovaujančių organizacijų bei politikų darbas duoda rezultatų.

Ačiū už pokalbį.

Su Europos Parlamento nariu Broniu Rope kalbėjosi Augustinas Raigardas