Balandžio 26-oji – Černobylio tragedijos data. Šią dieną prieš 34 metus sprogus Černobylio atominės elektrinės branduoliniam reaktoriui, į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų. Tūkstančiai žmonių dėl šios avarijos prarado sveikatą, žmonės žuvo baisiose kančiose, tūkstančiai neteko namų. Šios katastrofos pasekmės, deja, bet liks dar ilgus amžius.
Nėra jokio tolesnio plano, kaip neutralizuoti ir išardyti ketvirtąjį bloką. Nėra plano, kaip surinkti tai, kas liko išsilydžius reaktoriui. Ši problema yra amžina, ji daug didesnė už sarkofago virš reaktoriaus statybas.
Pavojinga išliko ir Ignalinos atominė elektrinė. Didelė dalis radioaktyvių medžiagų vis dar laikoma reaktoriuje. Technologijų, kur jas saugiai Lietuvoje padėti – nėra. Dabar kraunama į konteinerius ir užkasama. Po kelių dešimčių metų juos reikės atkasti ir perkrauti į kitus konteinerius, antraip sprogs nuo susikaupusių dujų. Iš tiesų, kiekviena nauja atominė elektrinė yra nauja amžina problema, kurią užkrauti ateinančioms kartoms neturime teisės.
Šioje Europos Parlamento kadencijoje dirbti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete pasirinkau ne šiaip sau. Šiandien ypač nejauku suvokti, kad Baltarusijoje, labiausiai nuo Černobylio avarijos nukentėjusioje šalyje, visai šalia mūsų, baigiamos Astravo atominės elektrinės statybos, keliančios daugybę abejonių dėl atitikties saugos reikalavimams. Dar nepastatytoje Astravo atominėje elektrinėje įvyko avarija – sugriuvo statomo branduolinio reaktoriaus valdymo patalpų perdangos.
Šis pavojingas Baltarusijos projektas, kurį įgyvendina Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacija „Rosatom“, kelia grėsmę ne vien Lietuvai, tad ir spręsti problemą būtina visos ES mastu.
Nuo Černobylio avarijos, įvykusios 1986 m. nukentėjo ir didelė dalis Vakarų Europos. Atlikti tyrimai Austrijoje rodo padidėjusį onkologinių susirgimų skaičių, kuris siejamas būtent su Černobylio tarša. Tai tik parodo, kad radiacija neturi sienų ir neįmanoma numatyti jos sklidimo atstumų, kad tai nėra vien tik kaimyninių šalių reikalas.
– Dabartinio Seimo dėka pasiekėme aiškią Lietuvos poziciją nepirkti Astravo atominės elektrinės pagamintos energijos. Tam priimtas specialus įstatymas.
– Kartu su kolegomis Europos Parlamente spaudžiame ES institucijas, kad šios imtųsi veiksmų, galinčių sustabdyti Astravo atominės elektrinės paleidimą bent iki tol, kol joje bus užtikrinti visi tarptautiniai atominės energetikos saugos reikalavimai.
– Baltarusija pažeidė tris Espoo (Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste) konvencijos straipsnius – taip teigiama Espoo ekspertų ataskaitoje dėl Astravo atominės elektrinės. Kreipiausi į ES institucijas, kad šios palaikytų neigiamas ekspertų išvadas ir didele balsų persvara ataskaitai buvo pritarta. ES pripažino, kad Astravo atominė elektrinė nesilaiko Europai priimtinų saugumo standartų.
– 2018 m. mums pavyko išsireikalauti, kad būtų atlikti vadinamieji STRES testai, jų dėka Lietuva pareiškė apie 100 pastabų dėl neatitikimų. Baltarusija planuoja jas ištaisyti iki 2024 m. Kol šie neatitikimai nebus ištaisyti, negalima leisti elektrinei pradėti veikti. Tai įrankis Lietuvai.
– Europos Parlamente esu Žaliųjų/ELA politinės grupės narys, vienareikšmiškai nepritariančios atominei energetikai kaip pernelyg rizikingam, o mūsų laikais – dar ir per brangiam, nebepasiteisinančiam būdui gauti elektros energijos. Kartu su šios frakcijos kolegomis pirmą kartą įtikinome iki tol neutralios pozicijos besilaikiusį EP Energetikos komitetą įtvirtinti mums palankią nuostatą dėl elektros iš trečiųjų šalių patekimo į ES vidaus rinką – atrišti rankas ES šalims nesutikti, kad į jų rinką patektų nesilaikant Europos standartų pagaminta elektra iš kitų šalių. Taigi Europos Parlamente priimta, kad šalis narė gali neįsileisti elektros iš trečiųjų šalių jeigu joje gaminama elektra ne pagal Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus ir laikomasi ES gamtosaugos reikalavimų.
– Dar vienas mano pasiūlymas – Lietuva gali pradėti kelti klausimą, kad Baltarusija apdraustų visus galimus incidentus.
Autorius yra Europos Parlamento narys
