Tikriausiai niekada Europos Parlamento posėdžių salėje žodis „beprecedentis“ neskambėjo tiek daug kartų, kiek šiandien, kai pirmą kartą istorijoje demokratiškai išrinktas Europos Parlamentas posėdžiavo nuotoliniu būdu – absoliučiai daugumai parlamentarų, kaip ir man pačiam, posėdžiaujant iš namų valstybėse narėse.
Rytiniame balsavime elektroniniu ir nuotoliniu būdu dalyvavo net 687 europarlamentarai iš 705 visų EP narių, kurie bemaž vienbalsiai pritarė, kad Europos Komisijos pasiūlytas veiksmų paketas kovai su COVID-19 šiandienos posėdyje būtų tvirtinamas skubos tvarka.
Pagrindinis pasiūlymas, kuris turėtų padėti stabdyti koronaviruso plitimą ir kovoti su jo ekonominiais padariniais – tai suteikta galimybė valstybėms kovai su koronaviruso protrūkio padariniais iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų skirti – net 37 mlrd. eurų.
Pagal šią investicijų iniciatyvą Europos Komisija pirmą kartą panaikina įpareigojimą valstybėms narėms grąžinti nepanaudotas 2019 m. Europos Sąjungos fondų išankstinio finansavimo lėšas, kurios sudaro apie 8 mlrd. eurų, ir leidžia jas naudoti kaip nuosavą finansavimą, kuris dar papildomai pritrauks iki 29 mlrd. eurų ES biudžeto ko-finansavimo lėšų. Finansinė parama bus teikiama ne tik sveikatos priežiūros sektoriui, bet ir įmonėms bei gyventojams, kad būtų apsaugotos jų pajamos ir darbo vietos.
Pagal preliminarius skaičiavimus, Lietuvai šiems tikslams bus leista naudoti 219 mln. eurų. Kartu su ES biudžeto lėšomis, parama Lietuvai pagal šią iniciatyvą gali siekti iki 1,487 mlrd. eurų. Be to, dar šių metų kovo ir balandžio mėnesiais Europos Komisija Lietuvai perves 189 mln. eurų pagal 2020 m. sanglaudos programas skirtų išankstinio finansavimo lėšų. Tai bus gera pagalba mūsų Vyriausybei, kuri lyginant su dauguma kitų ES šalių, itin anksti ėmėsi koordinuotų ir efektyvių veiksmų bei racionalaus turimų išteklių panaudojimo suvaldyti viruso plitimo protrūkį.
Jau nuo 2020 m. vasario 1 d. investicijos, susijusios su koronaviruso grėsmių ir pasekmių šalinimu, bus pripažintos tinkamomis finansuoti iš struktūrinių fondų. Tai reiškia, kad ES biudžeto lėšomis galės būti kompensuotos ir sveikatos priežiūros išlaidos. Be to, siekiant kad lėšos galėtų būtų naudojamos nedelsiant, Europos Komisija atsisako sudėtingų biurokratinių programavimo procedūrų, numatydama maksimaliai lanksčiai taikyti ES sanglaudos lėšų naudojimo taisykles.
Antroji Europos Komisijos iniciatyva, skirta kovai su COVID 19 protrūkio padariniais – valstybėms narėms suteikiama galimybė naudoti ES Solidarumo fondo paramą. Į ekstremalių situacijų sąrašą, kuriose galima pasitelkti ES solidarumo fondo lėšas, šalia kitų stichinių nelaimių (įskaitant potvynius, miškų gaisrus, žemės drebėjimus, audras ir sausrą) įtraukiamos visuomenės sveikatos krizės. Tai leistų dar šiemet Europos šalims papildomai skirti iki 800 mln. eurų. finansuoti neatidėliotinos pagalbos priemones.
Darome viską, kas mūsų galioje, kad pandemija būtų suvaldyta.
Jūsų Bronis Ropė,
Europos Parlamento narys
