„Pigiausia energija – tai sutaupyta energija, – sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė. – Vis dar daug žmonių Lietuvoje didžiąją dalį pajamų žiemą skiria padengti šildymo išlaidoms. Kai buvau Ignalinos meru, kartu su komanda suradome būdus, kaip gyventojams sumažinti sąskaitas už šildymą ir kaip suteikti daugiau gyvenimo komforto, o jų nekilnojamam turtui – daugiau vertės ir ilgaamžiškumo“. B. Ropė pristato svarbiausius faktus ir mitus apie renovaciją:

Faktas Nr. 1. Šilumos ūkiui atsidūrus privačių tiekėjų ir administratorių rankose, per šildymo sezoną gyventojams tenka šilumai išleisti daugiau, nes privatininkai suinteresuoti tiekti šilumą ne kuo taupiau, o kuo išlaidžiau – tai didina jų pajamas.

Faktas Nr. 2. Savivaldybėse, kur šilumos ūkis neatiduotas privatininkams ir yra atnaujintas, sąskaitos už šildymą yra mažiausios. Tad Ignalinoje man būnant meru nusprendėme šilumos ūkį ir pastatų renovacijos programų administravimą palikti savivaldybės rankose.

Faktas Nr. 3. Ignalina, renovavusi šilumos ūkį, visus viešuosius pastatus ir daugiabučius namus, pilnai įgyvendino Europos Sąjungos (ES) energijos vartojimo efektyvumo prioritetą. Europos Parlamente priėmėme sprendimą, kad mažinant CO2 emisijas, pastatai turi tapti energetiškai efektyvūs. Tai, ko likusieji Europos miestai sieks dar dešimtmečius, Ignalina yra pasiekusi jau dabar. Visa Lietuva gali tapti ES lydere.

Mitas Nr. 1. Po renovacijos šiluma pabrangsta. Modernizavus šilumos ūkį, Ignalinoje kilovatvalandė šiek tiek brangesnė, tačiau gyventojai per sezoną sunaudoja perpus mažiau šilumos, sutaupo 40 ha miško ir už šilumą sumoka perpus mažiau! O gyvenimo komfortas, turint atnaujintą stogą, sutvarkytą rūsį, koridorius, rakinamas laiptines, naują elektros instaliaciją, sutikite, visai kitas. Žiūrėti reikia ne į kilovatvalandės kainą, o į tai, kiek tų kilovatvalandžių tenka nusipirkti, kad namuose būtų šilta. Juk gyventojams reikia ne pigių kilovatvalandžių, o mažų sąskaitų.

Mitas Nr. 2. Po renovacijos atimama kompensacija už šildymą. Kompensacija tikrai nėra atimama, tiesiog po renovacijos sumažėja sąskaita už šildymą, tad kompensuojamas likęs mažesnis skirtumas. O gali būti net taip, kad sąskaita už šildymą sumažėja tiek, kiek iki renovacijos būdavo kompensuojama. Todėl nebelieka poreikio kompensacijoms ir gyventojas nuostolio nepatiria. Svarbu akcentuoti, kad mažėjant kompensacijų poreikiui, taupomas ir savivaldybės biudžetas, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai.

Mitas Nr. 3. ES neberems daugiabučių renovacijos. Priešingai – Europos Komisijos žaliajame susitarime numatyta, kad siekiant stabdyti klimato kaitą, pastatų energetinio efektyvumo didinimas lieka viena iš pagrindinių priemonių. Tad ir toliau galime tikėtis ES paramos pastatų renovacijai.

B. Ropė kviečia kreiptis į jį, jeigu Jus domina detalesnė informacija, ko reikia norint atlikti sėkmingą būsto renovaciją ir kaip išvengti daugiabučių renovacijos klaidų. Kontaktai: www.rope.lt.



Ignalinoje renovuoti visi daugiabučiai ir viešieji pastatai. Būsto energijos taupymo agentūros nuotr.