Bronis Ropė. Suomijos „dovanos“ Lietuvai
2019-12-18
Bronis Ropė. Suomijos „dovanos“ Lietuvai

Panašu, kad Suomijoje, Laplandijos regione gyvenantis Kalėdų Senelis dosnumo savo šalies valdžiai prieš šventes neįkvėpė. Nepaisant Didžiosios Britanijos pasitraukimo (kartu su solidžiu finansiniu „krepšiu“), Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Suomija siūlo mažinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą. Tačiau Suomijos pasiūlymų „maiše“, kurį dar turės tvirtinti ES Taryba, yra ir dvi geros „dovanos“ Lietuvai.

Taigi, pirmoji. Suomiai 2021–2027 m. siūlo įteisinti NUTS2 lygio regionus. Pagal šį siūlymą ekonomiškai mažiau pažengusiame Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione būtų skiriamos didesnės ES investicijos žmonių gyvenimo komfortą ir pajamas didinantiems projektams, o savivaldybėms nuosavų lėšų reikėtų pridėti mažiau.

Skubu nuraminti tuos, kurie būgštauja dėl pavojaus valstybės teritorijai. Tam nėra jokio pagrindo. Šis suskirstymas pagal NUTS2 regionų klasifikavimą reiškia tik statistinių duomenų apdorojimo ypatumus, kurie turės įtakos ES investicijų skirstymui. Tai niekaip negresia teritoriniam vientisumui. Atvirkščiai, toks suskirstymas labiau skatina sanglaudą – procesą, kuris stiprina visą šalį, kad neliktų apleistų, antrarūšių regionų.

Mano siūloma formulė yra „du lygu vienas“, t. y., abu stiprūs Lietuvos regionai lygu tolygiai besivystanti, viena gerovės Lietuva. Šis suskirstymas į du regionus skaičiuojant ES paramą leidžia adekvačiau įvertinti socialinę ir ekonominę šalies situaciją, nes bendra Lietuvos kaip vieno regiono statistika yra visai nebloga ir Europos Komisija jau siūlė paramą Lietuvai stipriai mažinti, tačiau įvertinus atskirus regionus – skirtumai milžiniški. Todėl akivaizdu, kad ES parama Lietuvai dar reikalinga.


Tai reiškia didesnes pajamas regionų gyventojams, investicijas į infrastruktūros atnaujinimo, energijos taupymo ir kitus projektus ir t. t. O Lietuva kaip buvo, taip ir liks viena valstybė, tačiau skirstant milijardinę ES paramą, Europos Komisijai statistiniai duomenys apie mūsų žmonių pragyvenimo lygį bus perduodami pagal naują klasifikaciją iš dviejų regionų – iš Sostinės regiono, kurį sudaro Vilniaus apskritis, bei iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono, kurį sudaro visa likusi Lietuva.

Įdėjome daug pastangų, kad šį sprendimą remtų Europos Parlamentas (EP). Tad dabar, kai šią poziciją palaiko EP, labai tikėtina, kad Suomijos pasiūlymą patvirtins ir ES Taryba. Trišalėse derybose šis siūlymas turi beveik šimtaprocentines galimybes būti priimtas be pasipriešinimo.

Antrasis geras pasiūlymas. Suomija siūlo tiesiogines išmokas žemdirbiams skaičiuoti pagal 2016 m. remtinų plotų statistiką. Kol kas ES parama buvo skiriama remiantis 2009 m. duomenimis. Tačiau nuo tų metų remtinų žemės ūkio plotų atsirado daugiau, tad gaunama pinigų suma yra dalijama iš realiai dirbamų hektarų ir už vieną hektarą mokama mažiau. Tuo tarpu 2016 m. statistika daugmaž atitinka realų remtinų plotų skaičių. Taigi žemdirbiai už hektarą gautų tą sumą, kuri ir yra jiems skirta, nereikėtų padenginėti išmokų tiems, kas remtinus plotus deklaravo po 2009 m.

Dabar apie blogąsias „dovanas“. Europos Parlamentas yra priėmęs sprendimą, kad 2021–2027 m. į ES biudžetą kiekviena šalis narė turi įnešti po 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Tai yra šiek tiek didesnė suma, nei buvo iki šiol. Ji leistų padengti „Brexit‘o“ nuostolius bei įgyvendinti ES įsipareigojimus valstybėms narėms. Lietuva yra paramos gavėja, tad gaunama ES parama yra apie 4 kartus didesnė už įnašą. Tačiau Suomija pasiūlė įnašus mažinti iki 1,07 proc. BNP. Atrodo, skirtumas nedidelis, bet tai reikštų reikšmingą nuostolį Lietuvos regionų gyventojams, nes būtent per Sanglaudos fondus, paramą žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą būtų „karpomas“ mažėjantis ES biudžetas.

Europos Parlamentas šitaip mažinti biudžetą nesutiks. Jei mažinsime ES investicijas žemės ūkiui ir regionų plėtrai, šalių vystymosi tempai mažės, nebus sprendžiamos skurdo ir atskirties problemos. Europos Parlamentas tam tikrai nepritars. Gali būti, kad ES pirmininkaujanti Suomija vietoj šventinių žibintų prieš pat Kalėdas „atidengs ugnį“ trišalių derybų lauke.

„Protingų kompromisų“ metas Lietuvai Europos Sąjungoje užsitęsė per ilgai. Turime nedviprasmiškai reikalauti to, kas jau seniai mums priklauso. Lietuva stojimo sutarties įsipareigojimus vykdo. ES pagaliau turi įvykdyti savuosius.

Kviečiu Lietuvos Prezidentą trišalėse derybose ryžtingai palaikyti ambicingas, mūsų šaliai palankias pozicijas, kurias pats ginu Europos Parlamente ir kurioms jau yra pritarę atskiri komitetai arba visas Parlamentas. Protestuojančių Lietuvos žemdirbių lūkestis yra teisėtas, ES jau vėluoja vykdyti savo įsipareigojimą. Prezidentas gali pasinaudoti tais argumentais, kuriuos naudojame Europos Parlamente. Tai sustiprintų Lietuvos pozicijas.

Trišalėse derybose Prezidentui siūlau išnaudoti argumentą, kad Europos Parlamentas jau yra priėmęs sprendimą, jog į ES biudžetą kiekviena šalis narė turi įnešti tokius įnašus, kurie leistų padengti „Brexit‘o“ nuostolius bei įgyvendinti ES įsipareigojimus valstybėms narėms. Europos Parlamentas šiuo atveju yra labai stiprus mūsų partneris. Matydamas šio Europos Parlamento atkaklumą, kaip reikliai buvo vertinama naujosios Europos Komisijos sudėtis, turiu vilties, kad šią kovą laimėsime.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com