Bronis Ropė: ką Suomija žada Lietuvai?
2019-12-12
Bronis Ropė: ką Suomija žada Lietuvai?

Panašu, kad Suomijoje, Laplandijos regione gyvenantis Kalėdų Senelis dosnumo savo šalies valdžiai prieš šventes neįkvėpė. Nepaisant Didžiosios Britanijos pasitraukimo (kartu su solidžiu finansiniu „krepšiu“), Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Suomija siūlo mažinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą. Tačiau Suomijos pasiūlymų „maiše“, kurį dar turės tvirtinti Ministrų Taryba, yra ir dvi geros „dovanos“ Lietuvai.

Dvi gerosios „dovanos“
Pirma. Suomiai 2021–2027 m. siūlo įteisinti NUTS2 lygio regionus. Pagal šį siūlymą ekonomiškai mažiau pažengusiame Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione būtų skiriamos didesnės ES investicijos žmonių gyvenimo komfortą ir pajamas didinantiems projektams, o savivaldybėms nuosavų lėšų reikėtų pridėti mažiau. Įdėjome daug pastangų, kad šį sprendimą remtų Europos Parlamentas (EP). Tad dabar, kai šią poziciją palaiko EP, labai tikėtina, kad Suomijos pasiūlymą patvirtins ir Ministrų Taryba. Trišalėse derybose šis siūlymas turi beveik šimtaprocentines galimybes būti priimtas be pasipriešinimo.
Antra. Suomija siūlo tiesiogines išmokas žemdirbiams skaičiuoti pagal 2015 m. remtinų plotų statistiką. Kol kas ES parama buvo skiriama remiantis 2009 m. duomenimis. Tačiau nuo tų metų remtinų žemės ūkio plotų atsirado daugiau, tad gaunama pinigų suma yra dalijama iš realiai dirbamų hektarų ir už vieną hektarą mokama mažiau. Tuo tarpu 2015 m. statistika daugmaž atitinka realų remtinų plotų skaičių. Taigi žemdirbiai už hektarą gautų tą sumą, kuri ir yra jiems skirta, nereikėtų padenginėti išmokų tiems, kas remtinus plotus deklaravo po 2009 m.

Blogosios „dovanos“
EP yra priėmęs sprendimą, kad 2021–2027 m. į ES biudžetą kiekviena šalis narė turi įnešti po 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Tai yra šiek tiek didesnė suma, nei buvo iki šiol. Ji leistų padengti „Brexito“ nuostolius bei įgyvendinti ES įsipareigojimus valstybėms narėms. Lietuva yra paramos gavėja, tad gaunama ES parama yra apie 4 kartus didesnė už įnašą. Tačiau Suomija pasiūlė įnašus mažinti iki 1,07 proc. BNP. Atrodo, skirtumas nedidelis, bet tai reikštų reikšmingą nuostolį Lietuvos regionų gyventojams, nes būtent per Sanglaudos fondus, paramą žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą būtų „karpomas“ mažėjantis ES biudžetas.

Europos Parlamentas priims tik gerąsias „dovanas“.
Jei mažinsime ES investicijas žemės ūkiui ir regionų plėtrai, šalių vystymosi tempai mažės, nebus sprendžiamos skurdo ir atskirties problemos. EP tam tikrai nepritars. Gali būti, kad ES pirmininkaujanti Suomija vietoj šventinių žibintų prieš pat Kalėdas „atidengs ugnį“ trišalių derybų lauke. Tačiau esu pasiryžęs ginti Lietuvos žmonių gerovę, jų pajamas ir galimybę mažinti skirtumus tarp regionų. Matydamas EP atkaklumą, turiu vilties, kad šią kovą laimėsime. To ir linkiu mums visiems artėjančių 2020 metų proga – atkaklumo, bendrystės ir pergalės, kovojant už geresnį gyvenimą savo krašte!

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com