Europos Komisija (EK) š. m. liepos pabaigoje EP komitetams pateikė darbinį dokumentą, kuriame informuojama, kad 2021-2027 laikotarpio daugiametėje finansinėje programoje Sanglaudos politikos programai skirtos lėšos bus perskaičiuotos pagal atnaujintą statistiką apie valstybių socioekonominę situaciją, kuri leis Lietuvai ES paramą gauti pagal itin palankų naujausią regionų klasifikavimą. „Naują EP kadenciją pradedu su labai gera žinia Lietuvos žmonėms apie milijardinės europinės paramos skirstymą, – žinią komentuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos EP narys Bronis Ropė. – EK, panašu, išgirdo EP nuomonę, atsižvelgė į mano ir kitų EP kolegų teiktus siūlymus reglamentams ir komitetams pateikė patikslintą statistiką dėl ES finansinės paramos skirstymo Lietuvai ne kaip vienam, o kaip dviems skirtingo išsivystymo regionams. Tai reiškia, kad išlaikysime maksimalią galimą ES paramą Lietuvos regionams“.
Pirminiame EK pasiūlyme dėl 2021–2027 m. ES daugiamečio biudžeto Lietuva buvo įvardinta jau pažengusiu – pereinamojo laikotarpio regionu ir jai buvo pasiūlyta ES paramą beveik dviem milijardais (!) sumažinti. Tokia grėsmė kilo todėl, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva kaip vienas regionas nustotų būti tarp vadinamųjų Sanglaudos valstybių narių, nes būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios didelės ES paramos nebereikia. Taip pat tai reikštų, kad Lietuva ES finansuojamiems projektams turėtų prisidėti ženkliai didesnę savo dalį.
Atnaujinti statistiniai duomenys padeda susidaryti tikslesnį tikrosios socialinės ir ekonominės padėties skirtinguose regionuose vaizdą. Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių narių, pakeitusių savo NUTS2 lygio klasifikatorių, pagal kurį buvusi kaip vienas NUTS2 lygio regionas, dabartiniuose statistiniuose dokumentuose padalinta į du: labiau išsivysčiusį Sostinės regioną (BVP pagal perkamąją galią – 111 proc. ES vidurkio) ir visą likusią Lietuvą, t. y., – mažiau išsivysčiusį Vidurio Vakarų Lietuvos regioną (BVP pagal perkamąją galią – tik 63 proc. ES vidurkio).
Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio Vakarų regionui bus skiriama didesnė ES parama, o taip pat, jei trišalėse derybose bus pritarta EP pasiūlymams, bus skiriamas didesnis ES kofinansavimo procentas – 85 proc. (paramos gavėjams teks prisidėti mažiau nuosavų lėšų nei labiau išsivysčiusiame Vilniaus regione, kur ES kofinansavimas bus 50 proc.).
„Praėjusių metų EP kadencijoje, palaikant Lietuvos Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai, pavyko įtvirtinti EP pozicijose Lietuvai palankias nuostatas dėl Europos paramos fondų. Siūliau pataisas, dalyvavau balsavimuose, šešėlinio pranešėjo statusu rengiau EP komitetams dokumentus, ir esu labai viltingai nusiteikęs, nes mūsų darbas pagaliau duoda užtikrintus rezultatus. Tikiuosi, kad Lietuva 2021-2027 m. ir toliau naudosis dosnia ES parama“, – teigiamai Lietuvos perspektyvas vertina europarlamentaras.
„Jei pavyks EP patvirtintas pozicijas dėl didesnių ES kofinansavimo koeficintų apginti ir galutiniame derybų etape trišalėse derybose tarp Ministrų Tarybos, EP ir EK, netrukus regionų gyventojai galės džiaugtis didesniu finansavimu ir didesne sprendimų priėmimo laisve. Tai būtų konkretus įrankis mažinti atskirtį tarp skirtingai išsivysčiusių regionų, – teigia B. Ropė. – Jei sugebėsime tinkamai pasiruošti 2021-2027 m. ES finansiniam laikotarpiui, po jo jau galime tikėtis matyti daugmaž vienodai klestinčią Lietuvą, kurioje nėra antrarūšių atsilikusių regionų, kur kiekvienam, net ir atokiausiam Lietuvos krašte žmonėms gera gyventi“.
Bronis Ropė
Europos Parlamento narys
