Europarlamentaras B. Ropė: derybose dėl būsimosios BŽŪP Lietuvai teko geresnė startinė pozicija vis dar nesąžiningame žaidime
Europarlamentaras B. Ropė: derybose dėl būsimosios BŽŪP Lietuvai teko geresnė startinė pozicija vis dar nesąžiningame žaidime

Birželio 1-ąją Europos Komisijos paskelbtas pasiūlymas dėl būsimosios Bendrosios žemės ūkio politikos sukelia dvejopas mintis – viena vertus, siūlymas šiek tiek padidinti Lietuvai tenkantį BŽŪP voką džiugina perspektyva derybas dėl šios politikos pradėti „iš aukšto starto“, nors pasiūlymo detalės, o būtent Komisijos nenoras kalbėti apie tiesioginių išmokų suvienodinimą neleidžia pamiršti, kad BŽŪP gresia ir toliau likti ne itin sąžiningu žaidimu – pažymi Lietuvos europarlamentaras Bronis Ropė. Susipažinus su Komisijos pasiūlymu dėl sanglaudos politikos, kurį kitaip nei „neteisybe ir dideliu nusivylimu“ sunku pavadinti, pasiūlymas dėl ateities BŽŪP iš dalies nuteikia optimistiškai. Brexit‘o sąlygojamo bendrojo ES biudžeto mažėjimo ir BŽŪP mažinimo kontekste, Komisija Lietuvai pasiūlė didesnį BŽŪP voką - maždaug 5,1 mlrd. eurų, lyginant su 4,7 mlrd. 2014-2020 m. laikotarpiu. Tiesa, šiuos skaičius lyginti nėra visiškai korektiška, nes jie skaičiuojami skirtingų metų kainomis, tačiau vien tai, kad ES parama, remiantis šiuo pasiūlymu, nemažėja, yra didelis mūsų žemės ūkio diplomatų, taip pat pastaraisiais metais vis aktyviau europiniu lygmeniu veikiančių ūkininkų darbo rezultatas.

Bendrai vertinant, net ir su geru dešimtadaliu - iki 365 mlrd. eurų sumažėjusiu BŽŪP biudžetu Europos Sąjunga siekia, kad ES žemės ūkis išliktų perspektyvus, būtų plėtojamas tvariai, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos ir klimato politikos siekius bei kartu skatinantis ūkininkus ir kaimo bendruomenes. Tam numatoma daugiau lankstumo ir atsakomybės valstybėms narėms pasirinkti, kaip ir kur investuoti BŽŪP lėšas, kad būtų pasiekti ES lygmeniu nustatyti dideli pažangaus, atsparaus, tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus tikslai, tuo pat metu užtikrinant teisingą ir tikslingesnį ūkininkų pajamų rėmimą.

Naujojoje BŽŪP numatoma galimybė pririekus perkelti didesnę (iki 15%) lėšų dalį iš vieno BŽŪP ramsčio į kitą - iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtros programas ir atvirkščiai. Kartu planuojama, jog naujoji žemės ūkio politika būtų sąžiningesnė smulkiųjų ir vidutinių ūkių atžvilgiu – ūkininkams, gaunantiems 60 tūkst. eurų paramos, virš šios ribos esančias išmokas siūloma palaipsniui mažinti, o pasiekus 100 000 eurų paramos sumą vienam pareiškėjui - stabdyti. Tokiu būdu daugiau lėšų turėtų likti paramai smulkesniems ūkininkams, kurie pasidalintų didesnę paramą už hektarą. Europos Komisija pasiūlyme skyrė didelį dėmesį ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui remti, kaimo plėtrai ir įvairioms priemonėms, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos naudotis žeme ir ją perleisti.

Akivaizdu, kad ateities BŽŪP bus „žalesnė“ - ūkininkų pajamų rėmimas jau dabar yra susietas su aplinkai ir klimatui nekenkiančios ūkininkavimo praktikos taikymu, o ateityje tiesioginių išmokų gavimo sąlyga bus sugriežtinti aplinkos ir klimato reikalavimai, tuo tarpu už savanoriškai įgyvendinamas aplinkosaugines iniciatyvas bus skiriama papildoma parama. „Tai – sveikintina“ – pažymi B. Ropė – tiek aš, tiek ir mūsų politinė grupė visokeriopai skatinome mintį, jog ūkininkams turi būti vienodai atlyginama už jų pastangas prisidėti prie aplinkosauginių tikslų“. Siūloma bent 30 % nacionalinių asignavimų kaimo plėtrai būtų skirta aplinkosaugos ir klimato priemonėms, o 40 % viso BŽŪP biudžeto - priemonėms, kurios padės įgyvendinti klimato politikos veiksmus. Ateities BŽŪP bus ir inovatyvesnė bei labiau orientuota į sąveiką su mokslu - maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams numatoma skirti 10 mlrd. eurų iš mokslinių tyrimų programos „Europos horizontas“.

Nerimą keliančiu pasiūlymo dėl būsimosios BŽŪP elementu B. Ropė įvardija planus drastiškai karpyti vadinamajam antrajam šios politikos ramsčiui – kaimo plėtrai – skirtą BŽŪP biudžeto dalį. Iš pateiktų pasiūlymų matoma, jog ES parama antrajam BŽŪP ramsčiui Lietuvoje mažėja kone penktadaliu - 247 mln. eurų. Turint omenyje, kad BŽŪP yra ne vien žemės ūkio politika, bet ir svarbus regioninės plėtros variklis, ypač po 2004 m. į ES įstojusiose valstybėse narėse, Komisijos siūlymas gali sukelti rimtų sunkumų kaimo gyvybingumo perspektyvoms. Būtent kaimo plėtros lėšomis yra finansuojama sėkmės istorija Lietuvoje tapusi ir bendruomeninį kaimiškų regionų aktyvumą skatinanti LEADER programa. Kitos tikslinės kaimo plėtros priemonės, kaip parama ūkininkaujantiems ekologiškai ar nepalankiose vietovėse padeda išlaikyti gyvybingą ir į vartotojų lūkesčius orientuotą žemės ūkį.

Dar vienas kritikuotinas BŽŪP pasiūlymo elementas - neužtikrinamas vienodas ar bent jau panašus tiesioginių išmokų dydis. Anot europarlamentaro, 2004-aisiais prie ES bloko prisijungusi Lietuva padarė didžiulį šuolį žemės ūkio srityje – Lietuvos žemdirbiai išmoko laikytis griežtų ES reikalavimų, jų produkcija randa kelius į bendrąją ES rinką. To pavyko pasiekti sunkiu ir kruopščiu darbu, nepaisant to, jog tiesioginė ES parama naujųjų ir senųjų valstybių narių ūkininkams iki šiol skyrėsi iki keturių kartų. Naujajame pasiūlyme ši tema lanksčiai apeinama. Galima numanyti, kad tiesioginių išmokų dydžiai artės, tačiau dabartiniame pasiūlyme susilyginimo dar tikrai nematyti. Netgi priešingai, pasiūlymo projektuose randamos nuostatos, iš principo neleisiančios suvienodinti šių išmokų iki 2027 m. Todėl nesąžiningos konkurencijos su Vakarų Europos ūkiais ir BŽŪP sąlygojamų rinkos iškraipymų tema lieka viena svarbiausių derybų dėl naujosios BŽŪP temų - reziumuoja B. Ropė.

Šiandieninis Europos Komisijos pasiūlymas – tik pirmasis žingsnis ilgame ir sudėtingame teisėkūros procese. Formalus pasiūlymo pristatymas Europos Parlamente planuojamas birželio viduryje, o pats derybų, mėginant koreguoti pirminius EK siūlymus ir siekti kompromisų, procesas dar tik įsibėgėja.

Šiame procese ypač svarbus ne tik visų derybose dalyvausiančių Lietuvos institucijų, bet ir pačių ūkininkų vaidmuo. Kaip niekad svarbi pačių ūkininkų vienybė ir susitelkimas, ginant savo interesus. Puikiai dirbantys mūsų šalies žemės ūkio diplomatai, energingai eiti pareigas pradėjęs naujasis žemės ūkio ministras bei kryptingam darbui susivienijusi žemdirbių savivalda turi išsikelti ambicingą tikslą - baigti pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos Lietuvos žemės ūkiui teko antrarūšės podukros vaidmuo, ir užsitikrinti galimybes ūkininkauti ir konkuruoti vienodomis sąlygomis su visais europiečiais. „Esu pasirengęs visokeriopai padėti jiems įgyvendinti šį tikslą“ - pažymi B. Ropė – „ir tikiuosi, kad ir kiti Lietuvos europarlamentarai palaikys šį siekį“.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com