Praėjus trejiems metams nuo Rusijos paskelbto maisto produktų embargo, Europos Parlamento nariai plenarinio posėdžio metu diskutavo su ES Komisaru F. Hoganu apie jo padarinius, įtaką ES ekonomikai bei ūkininkų situaciją, netekus vienos iš didžiausių eksporto rinkų.

Anot europarlamentaro Bronio Ropės, nors Europos Sąjunga neabejotinai pajuto Rusijos embargo poveikį, galbūt jis buvo ne toks, kokio tikėjosi embargo iniciatoriai – Europos neištiko krizė, tačiau žemdirbių pajamos gerokai sumažėjo. Lietuvai šis Rusijos embargas nebuvo naujiena – mes ir prieš jį iš Rusijos esame sulaukę įvairių eksporto draudimų, ir tai visada būdavo susiję su tam tikru politiniu kontekstu. Tad nors visada buvusi pelninga, Lietuvos gamintojams Rusijos rinka niekada nebuvo prognozuojama. Tačiau būtent šis 2014ųjų metų visuotinis embargas iš esmės pakeitė Lietuvos žemės ūkio struktūros žemėlapį – dėl didžiulių patirtų nuostolių gyvulininkystės sektoriaus ūkininkai masiškai traukiasi iš gamybos ir dažniausiai pereina prie augalininkystės, daugiausiai – grūdinės. Skaičiai iškalbingi: vien pieno sektoriuje nuo embargo paskelbimo pradžios pieno gamintojų sumažėjo 34 procentais. Didžioji dalis jų perėjo prie grūdininkystės, kas yra ne tik mažiau pelninga pačiam ūkiui, bet ir žalinga šalies ekonomikai, nes grūdus lietuviai masiškai eksportuoja, o žaliavos eksportas niekada nesukuria tokios pridėtinės vertės, kaip, pavyzdžiui, pieno gamyba ir perdirbimas. Tokie pokyčiai neabejotinai nepalankūs ir klimatui, nes atsiranda disbalansas tarp augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių. Kalbant konkrečiai apie vaisius ir daržoves, anot B. Ropės, Lietuvos ūkininkai, dėl embargo netekę stambiausios savo eksporto rinkos, po truputį persiorientavo, kai kas ėmėsi perdirbimo, ir būtų galima pradėti džiaugtis, kad išmokome išgyventi ir be Rusijos rinkos, jei ne Lietuvą nuniokoję potvyniai. B. Ropė pristatė Europos Parlamento nariams bei Komisarui savo iniciatyvą surinkti iš Lietuvos ūkininkų vaizdo medžiagą ir parodyti ežerus, kuriais dėl neregėto vasarą ir rudenį iškritusio kritulių kiekio virto Lietuvos laukai. Tad šiųmetinis daržovių derlius masiškai apsemtas ir supuvo, dar ir šiandien kai kuriuose rajonuose ūkininkai murkdo techniką ir mėgina kasti derliaus likučius arba jį aparti, bet akivaizdu, kad žmonės patirs didžiulius nuostolius. Anot B. Ropės, panašu, kad gamta mums irgi paskelbė embargą, kuris dar neatsigavusiems nuo 2014 metų Lietuvos ūkininkams gali būti pražūtingas. B. Ropė paragino ES solidariai pažiūrėti į šitą kritinę situaciją ir surasti reikiamų išteklių skubiai pagalbai.

Primename, kad Lietuvos ūkininkai kviečiami fiksuoti apsemtus laukus bei juose įklimpusią žemės ūkio techniką vaizdo įrašuose ir nuotraukose bei dalintis šiais vaizdais el. pašto adresu vilnius@rope.lt. Iš Jūsų gautus vaizdo įrašus ir nuotraukas B. Ropė pateiks Europos Komisijai ir Europos Parlamento nariams, ragindamas ieškoti galimybių kompensuoti labiausiai nuo kritulių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams nuostolius.

B. Ropės pasisakymo vaizdo įrašas: