Europos Sąjungos finansinė parama mums tapo tokia svarbi, kad be jos jau nebeįsivaizduojame savo valstybės biudžeto. Kartu ekspertai teigia, kad būtent Lietuvos biudžete ši parama sudaro didžiausią procentinę dalį, lyginant su visomis kitomis ES šalimis. Tokia priklausomybė kelia nerimą, nes bendras pragyvenimo lygis mūsų šalyje neišvengiamai kyla (nežiūrint į didelę pajamų nelygybę) ir greitai priklausysime tam klubui valstybių, kuris ES paramos gaus mažiau ir turės verstis savo uždirbtomis lėšomis. Apie tai ir susirinko padiskutuoti įvairių sričių ekspertai į Europos Parlamento informacijos biuro lapkričio 10 dieną organizuotą renginį „Europos Sąjungos finansinė perspektyva po 2020 metų“.

Kaip žinia, Europos Sąjungos finansinė perspektyva formuojama 7 metų laikotarpiui. Jau į pabaigą eina 2014-2020 metų laikotarpis ir Briuselio koridoriuose prasidėjo neoficialios derybos dėl to, kiek kiekvienai ES valstybei bus atseikėta po 2020 metų. Derybos bus sunkios, nes Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, atsiras 10-12 milijardų eurų trūkumas, kuris turės būti padengtas kai kurių fondų sąskaita. Finansų ministerijos viceministrė Miglė Tuskienė neabejoja, kad pirmuoju taikiniu taps Sanglaudos fondas, iš kurio yra kofinansuojami visi pagrindiniai infrastruktūros projektai. Lietuvai tai reikštų mažiau sutvarkytų gatvių, mažiau renovuotų daugiabučių, mokyklų ir pan. Europos Sąjungos parama mūsų šaliai sumažės ir bendrai, nes pagal dabartines taisykles parama mažinama, jei valstybės pragyvenimo lygis pasiekia 75 procentus ES vidurkio. Mes šį rodiklį jau pasiekėme, o kuomet išstos Jungtinė Karalystė – net ir viršysime. Kiek ta parama mažės, šiandien dar niekas negali pasakyti. Anot viceministrės, geriausiu atveju 10-15 proc., bet gali ir daugiau. Bet kuriuo atveju, šiuo metu visuomenėje paplitę gandai, kad po 2020 metų ES paramos visai nebeliks, tikrai nepasitvirtins.

Kaip ekspertas šioje diskusijoje buvo pakviestas pasisakyti ir europarlamentaras Bronis Ropė. Didžioji ES biudžeto dalis yra skiriama žemės ūkiui ir sanglaudai. Šias sritis kuruoja du Europos Parlamento komitetai (Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Regionų) ir Bronis Ropė yra abiejų šių komitetų narys. Europarlamentaras pateikė pavyzdį, kaip oficiali statistika gali būti toli nuo tikrovės. Oficialiai pagal perkamąją žmonių galią Lietuva lenkia tokias šalis kaip Estija, Latvija, Lenkija, Graikija, nors kiekvienam lietuviui tai pasirodytų neįtikėtina, ypač kai palygini pensijas Lietuvoje ir Graikijoje, kur jos 3-4 kartus lenkia lietuviškas. Pagrindinės tokio paradokso priežastys dvi: didelė pajamų nelygybė ir labai maža viešai paskirstoma bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, nes „liūto dalis“ viso BVP taip ir lieka verslo kišenėje. Lietuva paskirsto tik 34 proc. BVP, kai, pavyzdžiui, Suomija – 56 proc. Kitaip tariant, mūsų biudžetas yra labai „kūdas“ ir jo neužtenka, kad bent iki estiško lygio pakeltume pensijas, medikų, mokytojų, valstybės tarnautojų atlyginimus, - teigia EP narys Bronis Ropė.

Kalbėdamas apie mažėsiančią ES paramą Bronis Ropė mato tik vieną išeitį – skelti Lietuvą į du regionus (Vilnių ir likusią Lietuvą), prie ko, panašu, ir einama. Tokiu būdu ES parama mažėtų tik Vilniui, o likusiai šalies daliai išliktų ta pati. Bendras pragyvenimo lygis Vilniuje ir Tauragėje skiriasi 2,5 karto ir nors Vilniuje skurstančiųjų yra tiek pat (apie trečdalį), nėra kito būdo išsaugoti bent kiek didesnę ES paramą, kaip tik išskiriant Vilnių į atskirą regioną. Idealu būtų, pasak Bronio Ropės, jei šie du regionai taptų tiek savarankiški, kad patys spręstų, kiek ir kokios jiems paramos reikia, patys dėl jos kreiptųsi į Europos Komisiją, patys įgyvendintų projektus ir už juos atsiskaitytų. Tokiu būdu patys piliečiai turėtų daugiau svertų nuspręsti, kokie projektai reikalingi. Juk ne paslaptis, kad pagrindinė BREXIT‘o priežastis ir buvo ta, kad ES biudžeto paskirstymą yra „užgrobusi“ biurokratija. „Europos Parlamentas ragina iš to pasimokyti ir tikisi, kad diskusijos dėl sekančios finansinės perspektyvos bus kaip niekad arčiau žmonių“, - kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė.

Apie Sanglaudos politikos ateitį kalbėjo finansų ekspertas Klaudijus Maniokas. Jo atstovaujama įstaiga ESTEP vertina, kiek ES finansuojami sanglaudos projektai yra efektyvūs, t.y. kiek sukuria vadinamosios europinės pridėtinės vertės. Kaip efektyviausiai panaudojanti ES paramą visur cituojama Airija, tačiau ir Lietuva čia neatrodo prastai. Iš tiesų ES parama davė didelį postūmį Lietuvos vystymuisi ir jos ekonomika šiuo metu kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Nors Sanglaudos fondas savo esme yra skirtas investuoti į vadinamuosius „kietuosius projektus“, t.y. infrastruktūros plėtrą, prioritetai pamažu krypsta ir į investicijas į žmones. Kitaip tariant, miestelius jau beveik išpuošėme ir dabar metas pagalvoti, kas juose gyvens. Daug kas teigia, kad europinė parama perdėm biurokratinė, todėl jos panaudojimo efektyvumas sulėtėjo. Tokie priekaištai nuskambėjo ir iš salės šio renginio metu. Neva, 80 proc. visų taisyklių sugalvoja pati Lietuva, o ne Briuselis. Į tai Klaudijus Maniokas atsakė sutinkantis dėl didelio biurokratizmo, bet, anot jo, kai pakalbi su paramą administruojančiomis agentūromis, sužinai, kad vis dar pasitaiko daug bandymų ES parama pasinaudoti neteisėtai, fiktyviai ir tokių recidyvų nepavyksta išvengti kitaip nei sugriežtintomis taisyklėmis. Ekspertą taip pat neramina tas faktas, kad Lietuva gyvena viešųjų pirkimų bangavimų laikotarpiais ir didžiajai daliai Lietuvos žmonių tai ne į naudą. Šiam finansiniam laikotarpiui artėjant į pabaigą kartu yra pabaigiami ir visi infrastruktūros projektai, kuriems netrukus bus paskelbti viešieji pirkimai, bus samdomi rangovai ir pradėti statybos darbai. Taigi, K.Manioko skaičiavimu, 2021 metais staiga atsiras 50 000 naujų darbo vietų, kurių paprasčiausiai nebus kam užpildyti. Na, o jeigu užpildysim, tai vėliau tie žmonės vėl kelerius metus sėdės be darbo, kol neateis nauja europinių pinigų banga. Su tokiomis problemomis nesusiduria turtingos Vakarų šalys, kurios didžiąją dalį infrastruktūros projektų finansuoja pačios ir nėra priklausomos nuo ES paramos. Didelį atotrūkį (laiko atžvilgiu) nuo planų iki realių darbų demonstruoja ir šiuo metu pagaliau įsibėgėjusi daugiabučių namų renovavimo programa. Kaip teigė Europos investicinio banko atstovė Junona Bumelytė, prireikė net 10 metų, kol tam skirtas finansinis instrumentas (sutrumpintai vadinamas JESSICA) pradėtų veikti. Anot ekspertės, šiuo metu Lietuvoje jau yra renovuota 1700 daugiabučių ir 16 studentų bendrabučių, bet renovacija reikalinga iš viso 22 000 daugiabučių. Kol kas per ateinančius kelerius metus numatoma įgyvendinti dar apie 1500 renovacijos projektų.

Europos Sąjungos biudžetas ima rūpėti vis daugiau lietuvių. Kuomet į šį renginį pradėjo registruotis žmonės, organizatoriai pamatė, kad jie nebetilps ir buvo pakeista vieta. Bet vistiek salė buvo sausakimša, todėl Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė pažadėjo, kad jos vadovaujama įstaiga surengs ir daugiau viešų diskusijų apie ES biudžetą, tik siauresnėmis temomis. Tokiu būdu tikimasi į šio svarbaus klausimo svarstymą įtraukti vis daugiau Lietuvos piliečių. Tam pritarė ir europarlamentaras Bronis Ropė, teigdamas, kad „kuo daugiau Lietuvos bus Europoje, tuo daugiau Europos bus Lietuvoje“.

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuro informacija
Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje nuotraukos