Reaguodami į pasaulio valstybių pasirašytą susitarimą siekti mažinti klimato kaitos reiškinį, Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus atstovai susirinko į Lietuvos pieno gamintojų asociacijos organizuotą konferenciją „Aplinkosauginiai iššūkiai, laukiantys Lietuvos gyvulininkystės klimato kaitos susitarimo kontekste“.

2015 m. gruodį pasaulio valstybės susitarė siekti mažinti aktyviai vykstantį klimato kaitos reiškinį, o 2016 m. lapkritį šį susitarimą pasirašė daugiau, nei pusė pasaulio valstybių. Lietuva taip pat įsipareigojo prisidėti prie klimato kaitos susitarimo įgyvendinimo. Šiame kontekste itin svarbus vaidmuo teks ir ūkininkams, ypač gyvulininkystės sektoriaus atstovams. 2017 spalio 6 d. Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete suorganizuotos konferencijos tikslas – didinti ūkininkų (galvijų laikytojų) informuotumą apie patį Paryžiaus susitarimą, jo priežastis ir tikslus bei ūkininkų laukiančius iššūkius.

Renginyje dalyvavęs Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė akcentavo, jog kalbant apie žemės ūkio sektoriaus emisijas ir taršą, svarbu nepamiršti ir šio sektoriaus indėlio kuriant darbo vietas bei skatinant ekonominį augimą. B. Ropė pristatė renginio dalyviams Bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, dabartinio BŽŪP laikotarpio prioritetus bei įvardijo pagrindines kryptis, kuriomis, tikėtina, gali pasukti BŽŪP reforma, formuluojant sekančio finansinio periodo bendrąją politiką. Anot europarlamentaro, aplinkosauginiai aspektai egzistuoja jau ir dabartiniame BŽŪP laikotarpyje. Bet atsižvelgiant į kontekstą, į Klimato kaitos susitarimą, jau aiškėja, kad pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikės atsakyti reformuotai BŽŪP, yra klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimas, gyvūnų gerovė, visuomenės sveikata ir maistingo maisto pakankamumas, darnus gamtinių išteklių naudojimas, maisto švaistymo mažinimas, gyvenimo kaimo ir miesto vietovėse kokybės skirtumų mažinimas, suderinamumas su darnios plėtros tikslais.

Derybos dėl naujojo BŽŪP periodo dar vos prasideda, tačiau jau dabar akivaizdu, kad jos bus tikrai sunkios ir svarbios. Klausimo kaina - apie 38 procentai ES biudžeto, arba beveik 50 milijardų eurų. Neaišku, kiek naująją BŽŪP struktūrą palies „Brexit“ ir kiti svarbūs veiksniai, tarp kurių be kita ko yra ir klimato kaitos susitarimas. Todėl B. Ropė paragino ūkininkus ir toliau aktyviai ginti savo interesus.